Gargždiškio svajonėse – onkologinių ligų centras

Greitintuvo masių spektrometro pristatyme Fizinių ir technologinių mokslų centre dalyvavo ir šalies Prezidentė D. Grybauskaitė. Gargždiškis M. Pocevičius pirmas iš dešinės.

 

Retas studentas gali pasigirti dar studijų metais kaupiama mokslininko patirtimi. Buvusio Gargždų „Vaivorykštės“ abituriento Mato Pocevičiaus patirties bagaže – darbas Fizinių ir technologinių mokslų centre, komandiruotės JAV, greitintuvo masių spektrometro pritaikymas Lietuvoje ir padėka iš pačios šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės. Jau šiemet jis tęsia magistro studijas Šveicarijoje, o sukauptas žinias ir naujausias gydymo technologijas jaunasis mokslininkas svajoja pritaikyti ir Pabaltijo regione.

Dirbo su greitintuvo masių spektrometru

– Kaip teko prisidėti prie greitintuvo masių spektrometro pritaikymo Fizinių ir technologinių mokslų centre? Pasidalink įgyta patirtimi.

– Jau nuo antro studijų kurso pradėjau dirbti techniku Branduolinių tyrimų skyriuje. Per metus susipažinau su ten esančiais prietaisais, jų veikimo principais ir pritaikymu. O kai atrodė, kad jau niekas nebenustebins, vėlų penktadienio vakarą eidamas namo iš Fizikos instituto sutikau skyriaus vadovą. Jis nudžiugino, jog mėnesiui vyksiu į komandiruotę JAV. Čia manęs laukė apmokymai darbui su naujuoju greitintuvo masių spektrometru. Ten buvau supažindintas su technine dalimi ir apmokytas juo naudotis. Kai dalis atgabeno į Lietuvą, kartu su keliais kolegomis iš JAV šį prietaisą ir surinkome. Atliktą darbą pristatėme Fizinių ir technologinių mokslų centro atidaryme, kuriame dalyvavo ir šalies Prezidentė.

Fizikos keliu – drąsiai ir kryptingai

– Kuo Tave patraukė fizika? Kas Tau pačiam joje įdomiausia?

– Fizika mane sudomino dar mokyk­loje, nes tai buvo pirmasis matematikos pamokų pritaikymas realiuose uždaviniuose. Gilintis į šiuos dalykus paskatino dvi „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytojos – Teresė Džiaugienė ir Verutė Nekrevičiūtė. Įdomiausia tai, kad fizikos dėka galime suprasti visą mus supantį pasaulį, gamtos reiškinius bei technologijas, kurias naudojame kasdien. Dažnai net nepagalvojame, kiek pastangų įdėta jas kuriant.

– Vilniaus universitete įgijai fizikos bakalauro laipsnį. Kokias ir kur studijas pasirinkai toliau?

– Paskutiniame studijų semestre pradėjau ieškoti, kur galėčiau studijuoti tai, kas patinka – medicinos fiziką. Peržiūrėjus geriausių pasaulio universitetų top 10, pateikiau paraiškas į du: Šveicarijoje – „ETH Zurich“ ir Didžiojoje Britanijoje – „Imperial College London“. Gavau kvietimus studijuoti abiejuose, tačiau pasirinkau Šveicarijos universitetą. Studijos nemokamos, o aukštoji mokykla yra 8-oje vietoje.

Sieks gydyti vėžį

– Kokie ateities planai ir svajonės?

– Didžiausia mano svajonė – būti laimingam, koks dabar ir esu! Dabartinis prioritetas – išmokti vokiečių kalbą. Ateitį sunku nuspėti, nes dažnai viskas keičiasi. Galiu pasakyti tiek, kad baigiamąjį darbą norėčiau sieti su protonų terapija. Kitaip sakant su vėžio gydymu panaudojant greitintuvą. Būtų smagu sukauptas žinias ir patirtį, naujausias gydymo technologijas pritaikyti ir Pabaltijo regiono ligoninėse. Lietuvoje norėčiau atidaryti privatų vėžio gydymo centrą, kuriame būtų naudojami greitintuvai. Bandyčiau išstumti iš rinkos chemoterapijas. Siekčiau sukurti technologijas, kad ši klastinga liga būtų taip pat lengvai pagydoma kaip angina.

– Ar baigęs studijas planuoji grįžti į gimtinę ir čia pritaikyti įgytas žinias?

– Nesakau ne, tačiau planų, kad iškart baigęs mokslus žinias pritaikysiu Lietuvoje, nėra. Vis dėlto po magistro dar laukia ir doktorantūra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių