Gargždiškiai vėl piktinasi dėl smarvės
Neseniai Gargždai duso nuo mėšlo ar srutų smarvės, o šią savaitę miestiečiai skundžiasi, kad negali normaliai kvėpuoti ir atverti langų, nes sklinda degėsių kvapas. „Gal tas pats ūkininkas ražienas padegė ar kiekvienas kiemas po laužą užsikūrė ir šašlykus ruošiasi kepti?“ – svarstė į „Bangos“ redakciją paskambinęs gargždiškis iš Dariaus ir Girėno gatvės. Nuo pat praėjusio penktadienio ryto dūmų kvapas kamavo, pasirodo, dar ne vieną šios miesto dalies gyventoją. Žvalgydamiesi pro langus jie bandė rasti kaltininką.
Dūmus atnešė vėjas
„Jau penktadienį nuo ryto namuose jaučiausi lyg sėdėčiau prie laužo: kvapas, primenantis laužo dūmus, taip įkyrėjo, kad turbūt ilgai nenorėsiu iškylauti ir kepti šašlykus. Teko užsidaryti langus, – pasakojo paskambinusi į redakciją Alina (pavardė redakcijai žinoma – aut. pastaba). – Pirmadienį atsibudau skaudančia galva, nes visi kambariai vėl dvokė dūmais. Kur nuo jų pasislėpti?“ Moteris priminė ir aną savaitę visus trikdžiusią srutų smarvę. „Nė dienos Gargžduos be dvoko!“ – toks galėtų būti šūkis prie įvažiavimo į miestą“, – ironizavo Alina.
Pirmadienio rytą dar pora „Bangos“ skaitytojų skundėsi dūmų mieste kvapu, kuris esąs tai silpnesnis, tai intensyvesnis. „Matyt, nuo vėjo krypties priklauso: kur neša dūmus, ten labiau ir dvokia. Iš pradžių atrodė lyg medienos kvapas, laužo dūmus priminė, bet kas nuo ryto mieste laužus kūrens?“ – stebėjosi gargždiškis Kęstas (pavardė redakcijai žinoma – aut. pastaba). Vyriškis langus užsidarė, bet pro juos nenustojo dairytis ir ieškoti erzinančio kvapo kaltininko. Akys nukrypo į Gargždų pramoninį rajoną. Apie kaminą, iš kurio kylantys dūmai galbūt skleidžia tą kvapą, vyriškis pranešė ir „Bangos“ žurnalistams. Artėjant prie vienos įmonės teritorijos iš tiesų jautėsi tarsi deginamos medienos, sumišusios su plastiku, o gal dažais, kvapas. Tačiau jo, skirtingai nei kylančių iš kamino dūmų, neužfiksuosi. Kvapų erzinamiems gargždiškiams rūpėjo, ar tokia aplinka saugi, kas gali padėti, kai nemalonūs kvapai trukdo gyventi.
Skundo negavo – tyrimo nebus?
Kadangi vienas iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) veiklos uždavinių – apsaugoti visuomenės ir ypač jautresnių jos grupių (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių sergančių įvairiomis ligomis asmenų) sveikatą nuo galimo neigiamo aplinkos veiksnių poveikio bei užtikrinti visuomenės sveikatos saugos reikalavimų įgyvendinimą, kreipėmės į NVSC prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Gargždų skyriaus vedėją Aušrą Syminienę.
„Kol kas skundų dėl kvapų mieste mūsų skyrius negavo. Atsiradusio aplinkoje kvapo priežastys gali būti įvairios: nuo žmogaus buitinės veiklos, atliekų tvarkymo iki pramonės įmonių technologijų aplinkybių. Todėl ir kvapo atsiradimo gyvenamosios ir visuomeninės paskirties aplinkoje priežasčių nagrinėjimas yra įvairių institucijų kompetencija“, – informavo A. Syminienė. Pasak jos, pajutus erzinančius kvapus galima kreiptis į seniūnus, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekciją.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tyrimą dėl erzinančio kvapo atliktų tik tais atvejais, jei jis būtų jaučiamas gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje ar patalpose ir jeigu tą kvapą skleistų ūkinės komercinės veiklos objekto stacionarūs taršos kvapais šaltiniai.
„Kad atliktume tyrimą, pirmiausia gyventojai turi kreiptis su skundu į mūsų skyrių arba aplinkosaugininkus, nurodyti savo duomenis, telefoną, kuriuo galėtume susisiekti“, – procedūros pradžią apibūdino A. Syminienė. Žmonės dažnai nori, kad valdininkai reaguotų į problemą žaibiškai kaip į gaisrą ar kitą nelaimę, tačiau Visuomenės sveikatos centro specialistė to pažadėti negali. „Gavę skundą, jį išsiunčiame kitoms susijusioms institucijoms, kurios deleguoja savo atstovus į skundo tyrimo komisiją. Kai tarpžinybinė komisija sudaroma, susisiekiame su pareiškėju. Tyrimas turi vykti ne kur nors laukuose, o gyvenamojoje aplinkoje, nes higienos norma taikoma tik gyvenamojoje ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje ir pastatuose, žmogus turi nurodyti, kur ir kada būna intensyviausias kvapas ir pats dalyvauti atvykus komisijai“, – toliau vardijo A. Syminienė, tikindama, kad taupant valstybės lėšas tokios procedūros yra būtinos, nors jos užtrunka ne vieną dieną.
Tarša neišvengiama
Jei vis dėlto skundas gautas, komisija sudaryta, pareiškėjas informuotas apie vyksiantį tyrimą, pirmiausia, kaip sakė A. Syminienė, komisija, atvykusi į pareiškėjo nurodytą vietą, savo nosimis įsitikina, ar tikrai sklinda dvokas. Tada bandoma nustatyti jo šaltinį ir jei tai pavyksta, ieškoma priežasties. Jei, pavyzdžiui, įmonė turi leidimą vykdyti tam tikrą veiklą, kuri gali būti to nemalonaus kvapo priežastis, pasak Visuomenės sveikatos centro specialistės, skundas persiunčiamas leidimą išdavusiai institucijai. Jeigu tai aplinkosaugininkai, jiems tenka nustatyti pažeidimus (gal pasikeitė kuras, gal įmonė pažeidžia technologijas) ir nurodyti terminus, iki kada pažeidimus pašalinti. Jei ūkinei veiklai, keliančiai kvapus, vykdyti pastatai naudojami ne pagal paskirtį, tokį skundą toliau nagrinėja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos įgalioti asmenys.
„Tam tikra tarša yra leidžiama, kartais jos neįmanoma išvengti. Lietuvos higienos norma yra nustatyta, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai“, – perspėjo A. Syminienė, pastebėdama, jog ne visi skundai yra pagrįsti.
