Galimybė pasijusti Klaipėdos krašto istorijos dalimi

Klaipėdos kraštas man brangus ne vien dėl to, jog čia gimiau ir augau, čia mano šeima, bet ir dėl to, jog šiame krašte gyveno ir kūrė viena žymiausių rašytojų, įkvėpusių mane pradėti kurti, – tai Ieva Simonaitytė. Šios moters likimas ir palikti atsiminimai tik dar labiau priverčia pamilti Klaipėdos kraštą. Tad kuo jis man toks svarbus ir kuo buvo brangus šiai rašytojai?

Ievos Simonaitytės akimis galima geriau perprasti visą Klaipėdos krašto gyvenimą. Jos knygose perteikiami žmonių išgyvenimai ir jausmai krašte, kurį valdė vokiečiai. Ne viena gyvenimo istorija yra įdomi bei įkvepianti. Ši, palyginti paprasta moteris, kovojo su tuo metu viena sunkiausių ligų – kaulų tuberkulioze, – tačiau nepasidavė gyvenimo metamiems iššūkiams: ar ligoninėje, ar namuose dėliojo mintis, kruopščiai rašė, kad atsirastų istorijos, kurias šiandien vadiname romanais, atsiminimais. Vadinasi, stip­rios dvasios, kūrybingumo fizinė negalia taip paprastai neįveikia.

Būsima rašytoja augo be tėvo, tik su mama, todėl nejausdama tėvo meilės, suluošinta ligos, turėjo greičiau subręsti, jog išliktų atšiauriame pasaulyje. Šią romantikę labiausiai džiugindavo Klaipėdos krašto vaizdas, tad, ilgiau pagyvenusi Vilniuje ar grįžusi iš užsienio, skubėdavo į Priekulę: mėgo kambarį į Minijos pusę, kad girdėtų paukščių čiulbėjimą. Jai labai patiko Minijos vingis – ten pasistatė namuką. Nors buvo įtakinga rašytoja, tuo tikrai nesipuikavo. Kai su bendraklasiais lankiausi kūrėjos namuose Priekulėje, kur ji parašė žymiausius romanus, pastebėjau, jog rašytoja gyveno gan kukliai, tvarkingai. Ievai Simonaitytei patikdavo bendrauti su kolegomis prie kafijos puodelio ir gabalėlio kuchano – tai rodo ir moters svetingumą, ir pagarbą kitiems rašytojams. Manau, kad kūrėjai buvo labai svarbu išsaugoti lietuvybę, Klaipėdos krašto autentiškumą, todėl ryškiausius prisiminimus, išgyvenimus, dalelę savęs sudėjo į knygas, jog taip įprasmintų praeitį, kad ateityje galėtų įkvėpti žmones.

Man gimtasis Klaipėdos kraštas tapo dar mylimesnis perskaičius žymiausią rašytojos romaną „Aukštujų Šimonių likimas“. Veikėjų likimai tragiški, tačiau aprašytos vietos priverčia pasijusti lyg esi istorijos dalis. Dalis to, ką žodžiais perteikia rašytojos vaizduotė. Apsilankymas Priekulėje privertė pajusti nostalgiją, kurią jaučiu kiekvienąkart lankydamasi žymioje vietoje, kadangi visada įsivaizduoju, kaip rašytojas ar jo kūrinio veikėjas vaikščiojo šio krašto vietomis ir mynė takeliais, kuriais po daugybės metų žingsniuojame mes. Regis, medžiai, takai, namai, pievos, verdantis gyvenimas – sudėti į romaną, kuriame vaizduojami kelių Šimonių kartų likimai. Todėl aplankiusi taip įspūdingai ir tikroviškai aprašytas vietas pasijauti tarsi knygos veikėja. Klaipėdos krašte stūksantys senieji pastatai, miesto aikštės, gamtos gyvumas byloja, jog lietuvininkai saugojo ir gerbė gimtąją žemę, stengėsi kraštą padaryti kuo jaukesnį ir unikalesnį ateities kartoms, stengėsi išsaugoti tradicijas, puoselėjamas nuo senų laikų. Tai ir galima pajusti skaitant rašytojos Ievos Simonaitytės romaną „Aukštujų Šimonių likimas“: yra ne vienas epizodas, kur vyresnieji pasakoja istorijas apie gimtojo krašto išsaugojimo būtinybę, apie tai, kaip svarbu mylėti žemelę, kurioje gimei, nes tik čia jautiesi savas, mylimas, suprastas. Todėl man labai svarbu skaityti kūrinius apie Klaipėdos kraštą, sužinoti kuo daugiau apie man taip brangią vietą ne vien dėl to, jog galėčiau papasakoti kitiems, bet dėl to, jog jausčiau artumą su krašto protėviais, jų likimais, paliktais atsiminimais, išgyvenimais.

Visa tai priverčia širdį spurdėti iš džiaugsmo ir pasididžiavimo – galiu drąsiai sakyti: „Aš iš Klaipėdos krašto!“ Galiu didžiuotis tokia rašytoja kaip Ieva Simonaitytė, aplankyti jos aprašytas bei kitas žymias vietoves, pasijusti dalimi istorijos ir tęsti tradiciją – perduoti ir kitai kartai žinojimą, kad būtent gyvendamas gimtajame krašte, brangindamas aplink tave esančius žmones, jausdamas meilę ir norą kurti ateitį jausiesi esąs laimingas žmogus.

Gabrielė ČIUNKAITĖ

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija

IIf klasė

Konsultavo mokytoja Zofija Vaitkuvienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių