Fotoreportažas

Vasario 16-oji: Sąjūdžio, dabarties ir ateities atminčiai

Geriau vėliau negu niekad. Beveik po pusmečio nuo planuotos datos, pirmadienį švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, prie Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro sienos sužibo Sąjūdžio 20- mečiui skirta atminimo lenta.

Atidengimo ceremonijos nebuvo

1988 m. rugsėjo 22-ąją Gargždų ligoninės salėje pirmąkart susirinko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Klaipėdos rajono iniciatyvinė grupė. Atminimo lentos pagaminimą, atsiliepdama į buvusių sąjūdiečių prašymą, pernai finansavo rajono Savivaldybė iš programos lėšų, skirtų Lietuvos vardo tūkstantmečiui rajone paminėti. Simbolinės lentos pagaminimas atsiėjo apie 3000 litų. Kūrinio autorius yra žinomas skulptorius Algirdas Bosas, gyvenantis Gargžduose.

Dėl techninių kliūčių atminimo lentos nespėta pagaminti iki praėjusiųjų metų rugsėjo 22-osios. „Jei jau nespėta iki tikrosios datos, jokios skubos nebebuvo. Vasario 16-oji – tinkama tokioms iškilmėms“, – „Bangai“ paaiškino buvusi aktyvi rajono sąjūdietė Janina Kerpaitė. Atidengti atminimo lentą buvo pasirengęs kitas aktyvus rajono Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Kęstutis Ivanauskas. Tačiau iškilmėse to daryti neprireikė. Pasak Gargždų kultūros centro direktorės Birutės Oželienės, audeklo prie aukštokai pritvirtintos Sąjūdžio atminimo lentos nebuvo kaip prisegti. Tad ir atidengimo būtinybė atkrito…

Pasigesta pagarbos ir Valstybės vėliavai – po atminimo lenta priglaustos prie sienos trispalvės kotas rėmėsi į žemę…

Sąjūdiečių prieglobstis – ligoninės rūsyje

„Mes visada buvome kantrūs, vildavomės, kad mūsų lūkesčiai išsipildys.Ši Sąjūdžio atminimo lenta taip pat yra vienas iš mūsų lūkesčių. Ji taps dar viena šventa vieta mieste. Tai priminimas ateities kartoms apie drąsias idėjas, iniciatyvas, paskatinusias siekti Tėvynės laisvės“, – iškilmėse kalbėjo Julius Vyšniauskas, buvęs sąjūdietis, pirmasis Gargždų miesto tarybos pirmininkas po Nepriklausomybės atkūrimo. J. Vyšniauskas prisiminė pagarbos vertą tuometinio ligoninės vyr. gydytojo Broniaus Paulausko poelgį – tai jis leido iniciatyvinei grupei pirmąkart rinktis tarybinės ligoninės salėje, kuri buvo pastato rūsyje. Už pagalbą „pogrindinei organizacijai“ ligoninės vadovas gavo pylos iš sovietinės valdžios atstovų. Po iškilmių pakalbintas B. Paulauskas „Bangos“ korespondentei prisipažino tuomet buvęs griežtai išbartas rajono partijos sekretoriaus. Medikas kukliai tarstelėjo, jog kitaip pasielgti negalėjęs ir niekados dėl savo sprendimo neapgailestavęs, nes tos salės prašė padorūs ir gerų idėjų kupini žmonės, tokie kaip chirurgas Rimantas Žiobakas ir kiti.

Nuvilnijus „Lietuva brangi“, pašventinus Sąjūdžio atminimo lentą, Gargždų miesto garbės pilietis, klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas linkėjo Dievo palaimos laisvės siekį apgynusiems žmonėms ir kvietė didžiuotis savo valstybe.

Svarbiausias – duonos klausimas

Vasario 16-osios garbei Gargždų kultūros centre gausiausiai vyresnio amžiaus susirinkusiems gargždiškiams ir svečiams surengtas Gargždų vaikų muzikos mokyklos kolektyvų koncertas. Nuoširdus jaunųjų atlikėjų ir pedagogų pasirodymas tarsi kompensavo sąjūdiečio J. Vyšniausko apgailestavimą, jog atminimo lentos iškilmėse jaunimo, išskyrus ateitininkus, beveik nesimatė. „Nieko nuostabaus, kad jaunuomenė ganėtinai pasyvi valstybinėms šventėms. Nėra dvasinių vertybių kartų perimamumo. Tikrasis Lietuvos elitas buvo išvežtas į Sibirą… Beprasmiška diskusija, kas labiau kentėjo, išvežti, ar likę. Pakalbėkit su žmonėmis, koks klausimas jiems ir dabar svarbiausias? Duonos…“ – komentavo „Bangai“ sąjūdietė J. Kerpaitė.

Ragino įvertinti didžiavyrius

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas prieš koncertą sveikindamas Valstybės atkūrimo dienos proga pastebėjo, jog per tūkstantmetį Lietuvai teko patirti daug skaudžių ir svarbių įvykių. Rajono vadovas savo kalboje akcentavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracijos svarbą, kuriai vasario mėnesį sukanka 60 metų. Deklaracija suteikė teisinį ir politinį pagrindą ginkluotam Lietuvos pasipriešinimui. Partizaninio judėjimo vadai, pasirašę deklaraciją, patyrė tragišką likimą.

Seimo narys Petras Gražulis paragino gerbti Vasario 16-ąją, be kurios neturėtume ir Kovo 11- osios, deramai įvertinti didžiavyrius, kurie paskelbė Nepriklausomybės aktą, per 20 metų atkūrė visiškai sugriautą šalies ūkį, įvedė litą, atgavo Klaipėdos kraštą, įsteigė aukštąsias mokyklas. Visa tai padaryta degant meile Lietuvai. Parlamentaras linkėjo niekada nebeišgyventi tragiškų istorijos įvykių,

P.S.Nepaisant nei permainingo oro, nei lupikavimo už kelias keptas stintas sekmadienį į Palangoje vykusią stintų šventę suvažiavo iš visos Lietuvos rekordinis žmonių skaičius… Anais laikais gal daugiau tik Baltijos kelias sukvietė.

Saulėtą pirmadienio popietę apsnūdusiose Gargždų gatvėse šventinio šurmulio nesijautė.Tik maždaug prie kas antro namo plazdėjo Lietuvos valstybės vėliava. Prie prekybos centro tortu nešina pakalbinta moteris patriotinius jausmus atšaldė savo atsakymu: „Na, jau tikrai ne Vasario 16-ąją švęsiu!”.

Vilijos BUTKUVIENĖS, Aidano VALAIČIO fotoreportažas