Finansai

Savivaldybės skola 25,6 mln. litų – kiekvienam po 491 Lt


Liaudies patarlė byloja, kad skola – ne žaizda, neužgis, tačiau skolinimasis skolinimuisi nelygus. Rajono finansų specialistai ir politikai teigia, kad Savivaldybė skolinasi ne pravalgymui, o investicijoms, kurios garantuoja akivaizdesnę gerovę rajono gyventojams.


Klaipėdos rajono savivaldybė bankams skolinga 25,6 mln. litų. Skola sudaro beveik ketvirtadalį Savivaldybės patvirtinto šių metų biudžeto. Ūkio subjektams Savivaldybė pradelstų skolų neturi. Vienam rajono gyventojui tenka 491 Lt skolintų lėšų.


Neišnaudoja limito


Klaipėdos rajono savivaldybės 2011 metų patvirtintas biudžetas – 112,1 mln. Lt. Iš šios sumos 8,1 mln. Lt – skolintos lėšos. Sausio 1 d. nepanaudotas Savivaldybės skolinimosi limitas sudaro 13 664,1 tūkst. Lt.


Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė „Bangą“ informavo, jog dažniausiai skolintomis lėšomis Savivaldybė prisideda prie ES lėšomis finansuojamų projektų. Švietimo įstaigų pastatams atnaujinti paskolinta 7,4 mln. Lt, sporto objektams atnaujinti ir sporto salių Ketvergiuose ir Judrėnuose statybai – 7,2 mln. Lt, vandentiekio ir nuotekų tinklų projektams – 6,5 mln. Lt, socialinių paslaugų įstaigų pastatams atnaujinti 2,5 mln. Lt, Gargždų miesto gatvėms rekonstruoti – 1,9 mln. Lt, Drevernos prieplaukos statybai – 1,8 mln. Lt, kultūros įstaigų pastatams atnaujinti – 0,9 mln. Lt. Vien skolintomis lėšomis pastatytos sporto salės Ketvergiuose ir Judrėnuose, renovuojamos sporto salės Gargžduose ir Priekulėje.


Skolinasi mažiau


2006 m. buvo viršytas Savivaldybės biudžeto pajamų planas, taip pat buvo gautos įplaukos į Savivaldybės turto privatizavimo fondą už parduotas akcijas, todėl Savivaldybei skolintis iš bankų nereikėjo. Didesnes sumas Savivaldybė skolinosi 2007, 2008 ir 2009 m.


2007 m. paimta 9,4 mln. Lt paskola, grąžinta tik 2,1 mln. Lt. 2008 m. skolinta 7,8 mln. Lt, grąžinta 2 mln. Lt. 2009 m. atitinkamai 7,7 ir 2,2 mln. Lt, 2010 m. – 4,1 ir 2,7 mln. Lt. Šiemet skolintas tik 1 mln. Lt, atiduota 1,1 mln. Lt. Skolos likutis birželio 30 dieną – 25,6 mln. Lt. Savivaldybė pradelstų skolų neturi. Taigi, vienam rajono gyventojui tenkanti skolos našta – 491 Lt.


Pasak I. Gailiuvienės, paskelbtas paskolų refinansavimo konkursas: „Tikimės, kad bus pasiūlytos mažesnės paskolų palūkanos. Ieškoma galimybių nedidinti Savivaldybės įstaigų veiklos išlaidų.“


Gerardas LIORENŠAITIS, Klaipėdos rajono savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas:


– Mūsų rajonas iš kitų Klaipėdos apskrities rajonų laikosi geriausiai. Esame neišnaudoję nustatyto skolinimosi limito. Savivaldybė tikrai nebankrutuos. Turime skolintis, jeigu norime renovuoti mokyklas, sporto sales, tvarkyti gatves, tiesti dviračių takus, daryti prieplaukas. Tik pasinaudoję ES finansuojamų programų ir valstybinių fondų lėšomis sukursime geresnes sąlygas rajono žmonėms. Jeigu patenkintume tik būtiniausius poreikius ir neinvestuotume – skolintis nereikėtų. Tačiau, mano nuomone, tai nebūtų protingas sprendimas.


Šalies savivaldybės per pusmetį septyniomis dešimtimis milijonų litų padidino savo skolų naštą. Metų pradžioje Lietuvos savivaldybių skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams sekė per 1 mlrd. 700 mln. Lt, o per pusmetį padidėjo dar beveik 70 mln. Lt. Finansų ministerijos duomenimis, skolos neslegia tik dviejų šalies savivaldybių – Birštono ir Vilniaus rajono. Daugiausia yra skolingos didžiųjų krašto miestų savivaldybės. Vilniaus miesto savivaldybės skola finansinėms institucijoms ir įvairiems ūkio subjektams liepos mėnesį siekė 689 mln. Lt. Kauno miesto savivaldybė įsiskolinusi beveik 219 mln. Lt, Kauno rajono – daugiau kaip 30 mln. Lt. Klaipėdos miesto savivaldybės skolos siekia beveik 76,6 mln. Lt. Šiaulių miesto savivaldybę slegia 94 mln. Lt skola.


Vida VALAITYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių