Europos paramą Gargždams stabdo per geras gyvenimas

Gargždiškiai svajoja, jog per naująjį Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį 2014–2020 m. bus renovuotas Gargždų kultūros centras ir pastatytas plaukimo baseinas. Deja, jau aišku, kad Gargždams gauti milijoninę paramą nebus paprasta. Pasirodo, per gerai gyvename: gyventojų skaičius didėja, smulkusis ir vidutinis verslas plečiasi. Šie rodikliai turėtų būti žymiai prastesni, kad patektume į tų miestų kategoriją, kurie savo nuožiūra skirstys milijonus viešajai infrastruktūrai gerinti. Rajono Savivaldybės kelias pritraukiant ES investicijas bus kur kas sudėtingesnis.

Prarasta galimybė

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Raimonda Kučinskaitė patikino, kad viena iš galimybių gauti milijoninę paramą yra prarasta, mat Gargždai nebuvo išskirti kaip tikslinė teritorija. Tą patį „Bangos“ korespondentei pakartojo ir Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnis: „Gargždai neatitiko kriterijų (neigiamų demografinių pokyčių, mažo ekonominio aktyvumo ir užimtumo struktūros). Miestas turi geresnius socialinius ir ekonominius rodiklius dėl teigiamos Klaipėdos miesto, uosto įtakos.“

„2007–2013 m. gavome apie 34,4 mln. ES struktūrinių fondų paramos įgyvendinant projektus regioninio planavimo būdu. Į šitą skaičių įskaičiuota ES struktūrinių fondų parama ir valstybės bendrasis finansavimas“, – informavo Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja R. Kučinskaitė.

Vis dėlto A. Plikšnis akcentavo, kad neverta nuleisti rankų, mat tikslinės teritorijos statusas vidutinių ir mažų miestų kategorijoje – tik viena iš daugelio galimybių ES paramai gauti. Šios kategorijos miestams skiriama parama per Vidaus reikalų ministeriją (382 mln. Lt miestų infrastruktūros sutvarkymui/pertvarkymui) sudaro tik dalį visų regioninės politikos priemonių. Prioriteto „Regioninė plėtra“ realizavimui iš viso 2014–2020 m. numatyta 3,64 mlrd. Lt ES paramos. Taigi, parama mažų ir vidutinių miestų tikslinėms teritorijoms tesudaro 10,5 proc. visų regioninei plėtrai skirtų lėšų.

Turizmo infrastruktūrai neliko

Pasak Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos R. Kučinskaitės, yra numatyta parama ir mažiesiems miestams bei kaimo vietovėms (nuo 1 iki 6 tūkst. gyv.). „Labai tikimės, kad į šią kategoriją pateks Dovilai, Priekulė, Vėžaičiai“, – vylėsi pašnekovė.

Pretenduojančiųjų į paramą iš 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų laukia nemažai naujovių. „Pavyzdžiui, praėjusiais metais gaudavome lėšų turizmo infrastruktūrai, dabar tokios priemonės neliko. Europos Komisija laikosi nuostatos, kad jau visko yra pristatyta, sukurta, beliko sutvarkyti rinkodarą, kurti įvairiausius maršrutus. Šiems tikslams įgyvendinti bus skiriama parama, taip pat finansuojamos įvairios informacinės sistemos. Kad paraiška būtų palaiminta, labai svarbu turėti partnerių. Turizmo srityje mes bendradarbiaujame su Šilute, Kretinga, tad, manau, šį kriterijų atitiksime“, – kalbėjo R. Kučinskaitė. Ji informavo, kad nebebus finansuojamas teritorijų planavimo dokumentų rengimas: „Džiugu, kad per praėjusį finansavimo laikotarpį mes suplanavome ir gavome ES struktūrinių fondų finansavimą parengti svarbiems teritorijų planavimo dokumentams: dviračių takų specialiajam planui, taip pat miestelių bendriesiems planams, Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiajam planui bei kt.“

Reikalaus daugiau atsakomybės

Nebebus pastatų energijos efektyvumo didinimo projektų, kuriems įgyvendinti praėjusiu laikotarpiu buvo galima šimtaprocentinė parama. Vieni iš tokių projektų – Gargždų „Minijos“ kino teatras, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras. Šių objektų energetinio efektyvumo priemonės yra finansuojamos iš ES šimtu procentų. Dar nėra tiksliai žinoma, tačiau kalbama, kad nauju finansavimo laikotarpiu pastatams modernizuoti bus galimybė gauti tik beprocentę paskolą. Norima daugiau atsakomybės, kad Savivaldybės investuotų tik į tuos pastatus, kuriuos sutvarkius investicijos atsipirktų: šildymas ženkliai atpigtų ir už sutaupytas lėšas būtų galima grąžinti paskolą.

Bus siekiama didinti būsto prieinamumą pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Tai reiškia, kad Savivaldybės galės pretenduoti į paramą dėl būstų įsigijimo socialiai remtinoms šeimoms ir pan.

Anot R. Kučinskaitės, didžiulis dėmesys skiriamas ekologijai, sveikam gyvenimo būdui: „Aktualus komunalinių atliekų surinkimo plėtojimas, rūšiavimo populiarinimas, visuomenės informavimas. Taip pat darnus judumas – tai gana nauja sąvoka.“

Kaip ir anksčiau išliks kelių, dviračių takų finansavimo priemonės. Taip pat bus skiriama parama bendrojo ugdymo įstaigoms modernizuoti, aprūpinti gamtos, technologijų mokslų įranga.

R. Kučinskaitė akcentavo, kad dar laukiama konkrečių priemonių aprašų, tada bus galima realiau prognozuoti finansavimą.

Baseino statybos – nežinioje

Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja R. Kučinskaitė, paklausta, ar Gargždų kultūros centras pagaliau sulauks ES eurų renovacijai, atsakė: „Tikimės gauti lėšų valstybės planavimo būdu. Esame pateikę visus būtinus dokumentus Kultūros ministerijai, kuri šiuo metu dar analizuoja šios srities lėšų poreikį visai Lietuvai ir galimus prioritetinius projektus.“

Dėl gargždiškių išsvajoto daugiafunkcio centro ji taip pat nesišvaistė pažadais: „Tokios konkrečios priemonės kaip baseinų statymas nėra. Žinoma, keista, nes daug kalbama apie sveikatingumą, skelbiama, koks procentas mokinių ir kokio amžiaus turi mokėti plaukti, o pinigų reikia ieškoti su žiburiu. Šiuo atveju taip pat lieka lėšų pritraukimo valstybės planavimo būdu kelias.“

Per praėjusį 2007–2013 m. finansavimo laikotarpį Klaipėdos rajono savivaldybė, siekdama gauti paramą projektams, vykdomiems regioninio planavimo būdu, pateikė per 40 paraiškų gauti finansavimą. Dėl didžiulio darbo krūvio paraiškas rengia ne tik Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus specialistai, tačiau paslauga taip pat yra perkama. „Paraiškų rengimo įkainis priklauso nuo projekto rūšies. Jis svyruoja nuo 850 iki 2000 Lt už vieną paraišką“, – informavo R. Kučinskaitė.


Mero pozicija

Apie galimybes gauti Europos Sąjungos finansavimą teiravomės Klaipėdos rajono savivaldybės mero Vaclovo DAČKAUKO.

– Kiek Klaipėdos rajonas tikisi gauti ES paramos iš naujo finansavimo laikotarpio 2014–2020 m.?

– Apie 80–85 mln. Lt paramos, kuri turėtų būti administruojama per Klaipėdos regiono plėtros tarybą. Konkretūs skaičiai tikriausiai bus žinomi tik 2015 metų pirmą pusmetį, nes Europos Komisija tik šiais metais planuoja patvirtinti minėtos paramos veiksmų programą Lietuvai. Paramą rajono Savivaldybė galės gauti ir iš įvairių ministerijų administruojamų paramos lėšų.

– Ar yra realių vilčių, kad bus finansuojami tokie didžiuliai projektai kaip Gargždų kultūros centro renovacija ir planuojamas daugiafunkcis sporto centras?

– Gargždų kultūros centro renovacija ir daugiafunkcio centro statyba (pirmame etape baseinas) yra prioritetinių objektų sąraše būsimojo laikotarpio ES paramai gauti. Todėl esu tvirtai įsitikinęs, kad šios viltys nėra abstrakčios, o labai realios.

– Kaip vyksta parengiamieji darbai – Gargždų teritorijos planavimas Dariaus ir Girėno g. – kur politikų sprendimu ir turėtų atsirasti daugiafunkcis centras?

– Neseniai įvyko susitikimas su UAB „Dujų sfera“ atstovais, buvo aptartos detaliojo plano rengimo stadijos, išsakytos pastabos. Sutarta, jog detaliojo plano rengėjams glaudžiai bendradarbiaujant su Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriumi, detaliojo plano koncepciją teikti tvirtinti Tarybai šių metų rugpjūčio mėnesio posėdyje.

Pasitarime taip pat buvo išsakyti priekaištai detaliojo plano rengėjui dėl atsilikimo nuo darbų vykdymo grafiko ir pareikalauta vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Savivaldybė, suprasdama šio detaliojo plano reikšmę Gargždų miestui, sutiko pratęsti darbų atlikimo terminus protingam laikotarpiui, nes puikiai suvokiame, kad skubos tvarka atlikti darbai dažniausiai būna nekokybiški.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių