Drevernoje – garsaus laivadirbio sodyba
D. Buivydienė: „Vasarą J. Gižo etnografinėje sodyboje įsikuria stovyklautojai, kurie turi galimybę susipažinti su žvejų kaimo istorija.“
Vienas iš patraukliausių objektų Drevernoje – Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas Jono Gižo etnografinė sodyba, atskleidžianti pamario žvejų kaimo istoriją. Beveik prieš dešimtmetį atstatytame gyvenamajame name veikia Gargždų krašto muziejaus ekspozicija, kurioje pristatomos laivadirbystės ir žvejybos tradicijos. Čia vykdomos 9 edukacinės programos, remiamos Kultūros paso.
Išskirtinis senovinis laivas
XIX amžiaus pabaigoje Dreverna buvo vienas iš svarbiausių laivų statybviečių centrų šiame krašte. Beveik prieš dešimtmetį atkurta garsaus pamario krašto laivadirbio Jono Gižo etnografinė sodyba. Čia po vienu stogu įsikūrusios dvi įstaigos: rajono Turizmo informacijos centro ir Gargždų krašto muziejaus filialai. Vasarą sodybos teritorijoje įsikuria stovyklautojai, kurie ne tik pramogauja, bet ir susipažįsta su žvejų kaimo istorija.
Atkurtas ir senovinis burinis laivas – reisinė „Dreverna“, kurią galima pamatyti Drevernos mažųjų laivų uoste. Ja naudojamasi edukacinėse programose, vyksta pramoginiai plaukiojimai. „Reisinė „Dreverna“ reprezentuoja Klaipėdos rajoną vietos flotilėse ir regatose. Ji kasmet plaukia į Klaipėdoje vykstančią Jūros šventę, kurioje gali susipažinti visa Lietuva, – kalbėjo rajono Turizmo informacijos centro vadovė Daiva Buivydienė. – Reisinė „Dreverna“ įregistruota tradicinių ir senovinių laivų asociacijoje – vienintelis tokio tipo senovinis laivas Lietuvoje.“
Per edukacijas – pažintis su istorija
Muziejaus filialo vadovė Laura Martinkienė supažindina lankytojus su ekspozicija, veda edukacinius užsiėmimus. Neseniai ji grįžo iš Ispanijoje vykusių tarptautinių mokymų, kur vienintelė atstovavo Klaipėdos regionui. Muziejininkė, patekusi į tarptautinius mokymus per „Erasmus“ programą, išgirdo žinių, naujienų, kaip skatinti muziejų patrauklumą. „Mokymai įkvėpė naujiems netradiciniams būdams tapti patrauklesniems jaunimui“, – kalbėjo L. Martinkienė.
J. Gižo etnografinėje sodyboje vyksta 9 edukacinės programos, kurias nuo šio rudens remia Kultūros pasas. Šiame projekte dalyvauja abi čia veikiančios įstaigos.
Pasak L. Martinkienės, moksleiviai dažniausiai nori dalyvauti edukacinėje programoje „Pasigamink žuvelę“ ir „Mūsų klasės vėtrungė“, nors galima rinktis „Suprantu šišioniškių kalbą“ ir kita. Drevernoje lankosi rajono moksleiviai, atvyksta ir klaipėdiškių, o kartais ir kitų rajonų vaikai.
Šį rudenį parengta nauja edukacija „Vėtrungė maišelis – eko drugelis“, taip pat „Kurėnas ir pamario krašto savitumas“. „Muziejaus ekspozicija, filmas padeda susipažinti su pamario žvejybos kaimo istorija, tradicijomis, – kalbėjo muziejininkė. – Tas pačias edukacijas gali rinktis ir šeimos.“
Populiariausias – „Žuvies kelias“
Pasak D. Buivydienės, mokiniai dažniausiai renkasi edukaciją „Nusispalvink Drevernos vėtrungę-magnetuką“. Užsiėmimai vyksta ne tik sodyboje – paprašyta filialo vadovė Gintarė Atkočiūnė važiuoja į mokyklas.
Itin populiari edukacinė programa „Žuvies kelias“ (su kulinariniu paveldu ir be jo), kuri vykdoma nuo 2014 metų. „Šiemet joje dalyvavo apie 90 grupių ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, – patikino D. Buivydienė. – Ši edukacija populiarina senąją laivadirbystę ir žvejybą, etnografinį kostiumą, vėtrunges ir kulinarinį paveldą.“ Prie to daug prisideda Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus folkloro grupė „Žvejytės“, vadovaujama Virginos Asnauskienės. Ji supažindina su šišioniškių šnekta, dainomis, žaidimais, šokiais.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
