Drenažas neatlaikė lietingos žiemos

Drenažas neatlaikė lietingos žiemos

„Vanduo į kiemus teka, įvažiavimai apsemti, su vaikais vargstame, kol namus pasiekiame. Apsemti sklypai, rūsiai, toli iš kraštų išsiliejęs tvenkinys, nėra buvę tokių metų“, – į redakciją atskriejo brožiškės Astos Rancevienės laiškas. Paaiškėjo, jog potvynį Brožiuose sukėlė ne tik gausūs krituliai rudenį bei šių metų pradžioje, bet ir drenažinės sistemos gedimai.

Praėjusią savaitę brožiškių sodybos buvo ne juokais apsemtos.Kaimynų nepagailėjo

Pasak gyventojų, vanduo, apsunkindamas gyvenimą, tyvuliavo gyvenvietės pagrindinėje Vėžaičių gatvėje. Į brožiškių pagalbos šauksmą skubėjo ir specialistai – Vėžaičių seniūnijos bei Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus darbuotojai. Pasak Vėžaičių seniūnijos seniūno Liudo Laukaičio, Brožiuose nuo senų laikų dar veikia drenažo sistema, kuri kasmet atlikdavo nusausinimo funkciją. Tačiau šį sezoną sistema tiesiog neatlaikė dvigubos nei įprasta kritulių masės, ir, svarbiausia, privačiame sklype augančių krūmų šaknys užkišo drenažo vamzdį.

„Visą valandą įkalbinėjome savininkę, kad leistų jos sklype atlikti remonto darbus, Ji sutiko, tačiau, kai reikėjo pasirašyti leidimą, moteris atsisakė. Tas sklypas yra ant kalniuko, neapsemtas, tačiau skęsta kaimyniniai sklypai. Žmonės piktinasi, tačiau į privačią žemę be leidimo įžengti negalime“, – sakė seniūnas. Tačiau, anot L. Laukaičio, specialistai rado būdą, kaip šiek tiek nuleisti susitvenkusį vandenį, o pavasarį, kai bus tinkamos sąlygos, drenažinės sistemos remontas bus tęsiamas. Jis vylėsi, kad šią savaitę nustojus lietui ir paspaudus šaltukui, vanduo nebeturėtų plėstis.

Potvyniai – ne viename kaime

Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Griauslys „Bangai“ taip pat patvirtino, kad rasta potvynio priežastis Brožiuose – užsikimšęs šakomis ar lapais vandens rinktuvas. Anot specialisto, bus galima drenažinę sistemą sutvarkyti ir neįkeliant kojos į privatų sklypą, nes šalia yra valstybinės žemės lopinėlis. Tačiau reikia palaukti pavasario, kai nebebus apsemta drenažinė sistema. „Dabar ekskavatoriumi atkasėme šiek tiek žemės, padarėme griovelius ir paleidome susitelkusį vandenį. Šią vasarą tvarkėme drenažo sistemą Brožiuose, tačiau, matyt, šaknys užkišo rinktuvą. Žemė yra apaugusi krūmokšniais, netvarkoma, o tai nėra gerai melioracijos sistemoms. Pavasarį tęsime darbus, skelbsime viešuosius pirkimus, remontas gali kainuoti iki 5 000 eurų“, – sakė J. Griauslys.

Specialisto teigimu, pagalbos šauksmų per šį itin lietingą sezoną girdėjosi ir iš kitų rajono kaimų ir gyvenviečių. „Gavome gyventojų signalus iš Šlapšilės, Mazūriškių, Trušelių, kitų naujų gyvenviečių. Problema aiški – gyvenamųjų kvartalų vystytojai parduoda sklypus be įrengtos lietaus kanalizacijos, gatvės taip pat jos neturi, tad ir telkiasi vanduo, nes žemė tokio kiekio lietaus nebesugeria. Arba įsirengiamos per silpnos drenažinės sistemos, stengiantis galbūt sutaupyti, žodžiu, į tai neinvestuoja ir patys gyventojai. Laukai apie naujus kvartalus daug kur irgi skęsta, nes buvusios melioracinės sistemos paseno arba buvo sugadintos per statybas“, – sakė J. Griauslys.

Naujoms sistemoms lėšų nėra

Pakeisti naujomis ar įrengti lietaus kanalizaciją probleminėse vietose lėšų nėra, teigia Žemės ūkio skyriaus vedėja Genovaitė Valauskienė. „Išties žmogiškai gaila gyventojų, tačiau viso rajono aprūpinti lietaus kanalizacijos tinklais finansinių galimybių nėra. Jau penkerius metus gauname lėšų tik melioracijos sistemų avarijoms, gedimams šalinti, o ne naujų sistemų statybai. Negavome dar nė žadėtų 90 tūkst. eurų Baukštės siurblinės remontui Dauparų–Kvietinių seniūnijoje. Tačiau vilčių yra, kad šiemet gausime daugiau lėšų melioracijos įrenginių, polderių priežiūrai“, – sakė G. Valauskienė. Kol kas nieko negirdėti apie kompensacijas ūkininkams, kurių pasėliai nukentėjo nuo liūčių. „Žinau kol kas tik tiek, kad pinigai nukentėjusiems žemdirbiams turi būti išskirstyti iki rugsėjo mėnesio“, – sakė vedėja.

Problema – užpilti šuliniai

Dalis gretimų Brožių ir Stirbių kaimų gyventojų išgyvena nepatogumus ne tik dėl apsemtų įvažiavimų į namus, bet ir dėl to, kad nebegali naudotis šulinių vandeniu maisto gamybai. „Vežamės geriamą vandenį iš miesto, nes šuliniai patvinę. Kažkada vandenį gaudavome iš Stirbių vandens bokšto, tačiau jis seniai nebeveikia. Tragiška situacija“, – nusiminusi kalbėjo brožiškė A. Rancevienė. Vėžaičių seniūnijos seniūnas L. Laukaitis sakė žinantis šią problemą, nes gyventojai jau ir anksčiau dėl to kreipėsi. „Stirbių vandens gręžinys neveikia jau gal 10 metų, gyventojai, kurių nėra daug, naudojosi šulinių vandeniu. Tačiau potvynis sukėlė problemų. Dalis Brožių turi seną vandentiekį, kurį prisižiūri pati bendruomenė. Manau, reikėtų čia sutvarkyti vandens tiekimą kaip pridera, perduoti įmonei „Klaipėdos vanduo“, kuri yra perėmusi ir kitas rajono vandenvietes“, – sakė seniūnas.

Jolanta BENIUŠYTĖ

Astos RANCEVIENĖS nuotr.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Komandos paieškos

Prieš gerą pusmetį Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje teko vesti pamoką apie toleranciją žiniasklaidoje, politikų įvaizdžio kūrimo visuomenės informavimo priemonėse niuansus. Abiturientų…

Plačiau »

Agnė Adomaitė

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar lankotės festivalyje „Ruduo Gargžduose“?