Diskusijai

Ar prasminga reforma, netoleruojanti moksleivių?

Jau daug laiko kalbama apie Gargždų mokyklų reorganizaciją, tačiau viešai ir drąsiai niekas neišdėsto aiškių šių švietimo įstaigų perspektyvų. Galbūt todėl, kad dvejonės užvaldė rajono valdininkus, kurie nori pasielgti teisingai ir kartu prieštarauti ministerijos diktuojamai įstatymais nepaaiškinamai politikai („Banga“ 2007 m. lapkričio 7 d.), ar priešintis kartu su mokyklomis. Kaip bebūtų, mūsų nuomone, pirmieji žingsniai sprendimo link pradėti neteisingai Gargždų mokyklų atžvilgiu, ypač „Kranto“ ir „Minijos“. Čia mes aptikome keletą gana prieštaringai vertinamų sprendimų, kurie „nusileido“ ne iš ministerijos, o iš vietinės valdžios:

1. Labai keistai, mūsų akimis, atrodo komisijos, kuri spręs reorganizacijos klausimą, sudėtis. Joje dalyvauja kai kurių rajono mokyklų direktoriai, net ir tie, kurių mokyklų statusai nebus pakeisti arba pakeisti neprieštaraujant nė vienai šaliai (tėvams, mokiniams, mokytojams, Savivaldybei). Kyla klausimas: kodėl Gargždų mokyklų reorganizavimą turi lemti aplinkinių mokyklų vadovų, o ne tų pačių mokyklų bendruomenės nuomonė? Manome, jog komisijos nariai (kaip ir ketinamos reorganizuoti mokyklos) patiria spaudimą iš Švietimo ir bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus. Akcentuojant, jog, mūsų nuomone, nereikalingiems komisijos nariams šis klausimas yra neaktualus, galime tikėtis neobjektyvaus sprendimo mūsų mokyklos, ir ne tik, nenaudai. Tuo pagrįsdami viešai pareiškiame, kad komisijos sprendimas gali būti neteisingas, skubotas ir neapgalvotas.

2. Gerokai anksčiau negu „Bangoje“ viešai paskelbiamas komisijos sąrašas, t.y. 2007 m. spalio viduryje, Bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Navickas Gargždų mokyklų direktorius supažindino su reorganizacijos planu. Kiek vėliau mūsų mokyklos bendruomenė direktoriaus Egidijaus Žiedo iniciatyva buvo supažindinta su keturiais pertvarkos variantais, kurie šokiravo mokyklos bendruomenę ir ypač mus – prezidentūros narius. Skaudžiausia, kad visuose variantuose keitėsi „Kranto“ ir „Minijos“ vidurinių statusai į pagrindines vienokia ar kitokia forma, o „Vaivorykštės“ statusas iš anksto nuspręstas ir paliktas kaip gimnazijos, nors dabartinio tiksliai negalima įvardinti, nes kiek žinome, jos, kaip gimnazijos, akreditacija jau pasibaigė. Čia mes iš karto įžvelgėme neteisybę. Ji išryškėjo jungtinio „Kranto“ ir „Minijos“ vidurinių mokyklų tarybų posėdžio metu, kai išsiaiškinta, kas parengė šį planą. Tai buvo Klaipėdos rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizacijos, likvidavimo, pertvarkymo komisija. Šiai komisijai priklauso ir minėtų vidurinių direktoriai, kurie neigia dalyvavę rengiant šį planą. Todėl manome, kad išskirtinis dėmesys vienai miesto mokyklai rodo neobjektyvumo pėdsakus, bet tai ne mūsų – mokinių valioje. Mes čia bejėgiai, nes nežinia, kas užmiršo, jog sistemą kuria ne sau, o mokiniams, ir kad taupoma turėtų būti ne bene svarbiausios valstybės sferos – švietimo, nuo kurio priklauso tolimesnė šalies raida, o kitų, antraeilių, sričių sąskaita.

Ar mūsų, kaip mokinių, nuomonė čia iš viso ką nors reiškia, ir kas yra mokinys mokyklų pertvarkoje? Gargždų vidurinės mokyklos aiškiai ignoruojamos: mokinių ir tėvų priekaištai tarsi atsimuša į sieną. Matyt, valdžios atstovai taip įnikę skaičiuoti būsimas santaupas, kad per popierius nebemato žmogaus. Vasaros viduryje staigiai sušauktame mokyklos tarybos posėdyje išsakytos mintys leido mums aiškiai suvokti, jog esame tik saujelė masės, kurią galima stumdyti iš vienos vietos į kitą. Ar jau pamiršta pasirinkimo laisvė?

Taip pat norėtume priminti, kas pamiršta – popamokinė veikla. Mokykloje ne vien mokomasi, mokykloje taip pat ugdomi bendravimo, visuomeniškumo įgūdžiai, pasitikėjimas savimi. Mokinių prezidentūra neįsivaizduoja savo veiklos dešimtmetėje ar aštuonmetėje mokykloje. Nes būtent vyresnieji mokiniai yra patys aktyviausi, daugiausia prisideda prie mokykloje rengiamų švenčių, kuria naujas ir palaiko senas tradicijas, mezga naujus santykius su kitomis mokyklomis. Ar vaikas turės pakankamai galimybių realizuoti save mokydamasis mokykloje, kuri perpildyta konkuruojančių bendraamžių? Daugelis mokyklos tradicijų (šimtadienis, dvyliktokų išleistuvės, pirmokų įvedimas į mokyklą rugsėjo pirmąją, savivaldos diena) bus pasmerktos išnykti, kaip ir ilgus metus kurtas geras mokyklos vardas ir užmegzti ryšiai. Mes nenorime palikti tos vietos, kurioje galime turėti viską, ko mums reikia. Kokia prasmė vykdyti švietimo reformą, jei ji netoleruojama tų, kuriems ji skirta?

Gargždų „Kranto“ vidurinės mokyklos mokinių prezidentūra