Derlingesnei javapjūtei – mažesnių kainų apynasris
Įsibėgėjus javapjūtei, Lietuvoje nukulta jau maždaug du trečdaliai bendro grūdinių kultūrų ir rapsų ploto. Derlius skirtingose šalies vietose skiriasi. Jei centrinėje Lietuvoje ūkininkai dėl nepalankių oro sąlygų nukentėjo kone labiausiai, tai Klaipėdos rajone šie metai išankstiniais duomenimis net derlingesni nei praėjusiais. Tačiau ūkininkų nuotaikas temdo mažesnės grūdų supirkimo kainos.
Kamavo sausros
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad rezultatai įvairūs: „Tuose rajonuose, kur buvo mažiausiai kritulių: centrinėje Lietuvoje, Kauno rajone, Elektrėnų, Varėnos, tai žinoma, labiausiai nukentėję ūkininkai, o Šiaurės Lietuvoje, Suvalkuose situacija geresnė.“
Anot jo, šiemet derlius visumoje nebus didesnis nei pernai, mat žemdirbius kamavo sausros. Palyginus su pastarųjų metų vidurkiu A. Macijauskas prognozuoja trečdaliu mažesnį derlių. Pasak jo, tai tiesiogiai atsilieps ir grūdų eksportui.
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas birželio pabaigoje prognozavo beveik penktadaliu didesnį grūdų derlių nei pernai. Skaičiuota, kad jų bus nukulta 5,127 mln. tonų – 17,1 proc. daugiau nei pernai (4,379 mln. tonų).
Instituto teigimu, dėl nepalankių oro sąlygų – šalnų pavasarį ir vėlesnio drėgmės trūkumo – prognozuojamas prastesnis vasarojaus derlingumas ir geresnis žieminių grūdų derlius, kurių plotus žemdirbiai ypač padidino.
Pelnosi perdirbėjai?
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Eva Šilinskienė informavo, kad pirminiais duomenimis, šie metai Klaipėdos rajone yra derlingesni nei praėjusieji, nukuliama daugiau žieminių javų. Jų ir pasėta buvo daugiau. „Dauparų-Kvietinių seniūnijoje byrėjo po 5-5,5 t kvietrugių iš hektaro“, – pateikė pavyzdį pašnekovė. Anot jos, tikslesni javapjūtės rezultatai bus aiškūs jau kitą savaitę.
Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas Buivydas „Bangai“ sakė, kad žieminiai javai jau beveik pas visus nukulti. Tačiau vasariniams – dar ne laikas. Paprastai jie kuliami antroje rugpjūčio pusėje iki rugsėjo pradžios. „Koks šių metų rajono ūkininkų derlius, sunku atsakyti, nes javapjūtė dar nesibaigė. Pagal dabartinius rezultatus mūsų ekologiniame ūkyje derlius geresnis nei pernai“, – kalbėjo V. Buivydas.
Tačiau jis akcentavo, kad šiemet grūdų supirkimo kainos yra mažesnės nei pernai. Mat daug grūdinių kultūrų yra įvežama iš Ukrainos, Kazachstano, kur grūdų užauginimo sąnaudos mažesnės, tad jie turi daug galimybių laimėti konkurencinę kovą rinkoje. „Žiniasklaidoje nuolat mirga antraštės apie brangstančius maisto produktus prekybos centruose, tačiau vartotojai yra apgaudinėjami. Tiek grūdų, tiek pieno, tiek mėsos supirkimo kainos nebrango – priešingai. Pelnosi perdirbėjai, jie naudojasi proga ir keliasi atlyginimus, o deklaruoja, kad buvo prastas oras ir žaliavos esą brangsta. Tačiau tokios kalbos neatitinka realybės“, – piktinosi V. Buivydas.
Mažos supirkimo kainos
Dauparų-Kvietinių seniūnijoje ūkininkaujantis Rytis Kernagis taip pat patikino, kad šiemet derlius geresnis nei pernai, tačiau grūdų supirkimo kainos – žemumose. „Pernai derliaus buvo mažai, bet ir kainos, atsižvelgiant į pasaulinę sausrą, buvo didesnės. Tad galutinis rezultatas, matyt, bus labai panašus“, – spėja 11-us metus ūkininkaujantis Rytis.
Augalininkystės ūkyje jis augina 230 ha grūdų. Beveik visi – žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai, miežiai, avižos, žirniai – jau nukulti, liko tik 13 ha vasarinių kviečių.
Jei pernai iš žieminių kviečių prikūlė po 3,5 – 4 t iš ha, tai šiemet – 6 t. Vasarinių miežių – po 5 t iš ha, avižų – net po 6 t iš ha, žieminių kvietrugių – po 7 t iš ha. „Pavasarį buvome išties sunerimę, lietaus nebuvo pusantro mėnesio, baiminomės, kad gali išvis niekas neužaugti, tačiau vėliau orai buvo palankūs Klaipėdos rajono ūkininkams. Kitoje Lietuvos dalyje, kiek žinau, situacija sudėtingesnė“, – užsiminė R. Kernagis.
Pluša ir paromis
Per javapjūtės piką darbuojasi visa Kernagių šeima. „Padeda visi, kiek gali. Mama pietumis pasirūpina, atveža. Kaimynas ūkininkas Petras Montvydas taip pat gelbsti. Per javapjūtę dirbame po 16 val. per parą. Būna, kad darbai tęsiasi ir iki ryto. Jei nukuli drėgnų grūdų, juos reikia džiovinti. Kelias naktis stovėjau prie džiovyklos“, – atvirai pasakoja ūkininkaujantis Rytis. Dalį grūdų jis dar laiko sandėliuose, laukia palankesnių kainų.
„Į žemės ūkį investicijos yra didžiulės, o grąža nedidelė. Traktoriai brangūs, greitai genda. Kai buvau jaunesnis, žemės ūkis pasirodė patraukli sritis, bet dabar reikalavimų ūkininkams vis daugėja, veši biurokratija, pertekliniai įstatymai. Viešumoje suformuota nuomonė, kad ūkininkai gauna daug pajamų, tiesiogines išmokas, neva pinigai mums iš kišenių krenta, lėšas Europa per jėgą kiša. Tačiau nematoma kita pusė. Tos išmokos menkos, palyginus su Europos Sąjungos vidurkiu. Juk grūdų rinka yra pasaulinė, turime konkuruoti ne tik tarpusavyje, bet ir su kaimynais. Mūsų didžiausi konkurentai yra iš Ukrainos ir kitų šalių. Jie gauna didesnes subsidijas, grūdus gali užauginti pigiau“, – dėstė Dauparų-Kvietinių seniūnijoje ūkininkaujantis Rytis. Jis atviras, jei reikėtų dabar rinktis profesiją, turbūt ūkininko dalios nebesirinktų.
Per anksti vertinti
Endriejavo seniūnijoje ūkininkaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Andrius Vainius teigė dar negalįs vertinti šiųmečio derliaus, nes iš per 300 ha yra tik pusę nukulta. „Rugiapjūtę sustabdė lietus. Kol kas mūsų derlius atrodo panašus kaip ir pernai, šiek tiek didesnis, bet ne ypatingai. Girdėjau, kad yra labai besidžiaugiančiųjų… Kiti grūdinių kultūrų ir augina didesnius plotus, turi ir po 500, ir po 1 000 ha“, – kalbėjo A. Vainius.
Jis patvirtino, kad grūdų supirkimo kainos yra nedidelės. „Nežinau, kodėl. Ar Europoje buvo geresnis derlius? Klausiau supirkėjų, tai kažkas sakė, jog laivai neplaukia, nėra, kaip priimti grūdų, uostas jau ir taip esą užverstas. Matyt rinka diktuoja savas taisykles“, – svarstė ūkininkas.
Agnė ADOMAITĖ
