Dauparų „plaučiams“ – plynas kirtimas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė R. Kernagienė: „Miško kirtėjams nerūpi, kad miškas gražina Dauparų gyvenvietę, grynina orą, apsaugo nuo vyraujančių pietvakarių vėjų ir taršios pramonės kvapų.“
Vyriausybei nuo rugpjūčio patvirtinus didesnę miškų kirtimo normą (padidinta 6 proc. 2019–2023 metams – aut. past.) pakilo visuomenės pasipiktinimo banga, kuri neaplenkė ir Klaipėdos rajono. Šalia Dauparuose plynai kertamo miško gyvenantys žmonės kreipėsi net į Seimo narius prašydami jų pagalbos, nes nebežino, kaip sustabdyti „barbariškus“ Lietuvos miškų siaubimus. Jau iškirsta 0,7 ha Dauparų miško.
Prisiriš prie ąžuolo
Dauparų, Gobergiškės, Šlapšilės ir Jonušų gyventojai yra sunerimę dėl plynai kertamo Dauparų miško ir nori užkirsti kelią jo naikinimui. Šalia miško gyvenantis Petras Montvydas sako, kad jį labiausiai baugina situacija visoje šalyje: „Savininkai ką nori, tą daro, nes jie turi tokią teisę, ir aš tai suprantu. Liūdniausia, kad Lietuvos miškai yra masiškai kertami, o Dauparų miškas nėra kažkuo išskirtinis. Lietuvoje tokia demokratija yra, kas ką nori, tas tą daro. Plynai iškirsti miškai – kasdienybė.“ Jis taip pat prisiminė, kad vienas iš kaimynų prireikus ketina prisirišti prie ąžuolo ir taip juos išsaugoti.
Pagalvoję, kad bus iškirsta nemaža dalis miško, žmonės ėmė baimintis dėl savo sveikatos. „Prašome padėti sustabdyti miško sunaikinimą, kuris urbanizuotą teritoriją saugo nuo Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įsikūrusios chemijos pramonės ir kitų taršių įmonių“, – kaip vieną iš argumentų skunde Klaipėdos rajono savivaldybei ir Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos rajono padaliniui dėstė asociacijos Dauparų bendruomenės pirmininkas Mindaugas Srėbalius.
Nors kertama miško dalis yra privati, tačiau jis tarnavo ir bendruomenės poreikiams. Netoliese kūrėsi naujos sodybos, miškas gyvenvietę saugojo nuo stiprių vėjų ir nemalonių kvapų. Dauparų–Kvietinių seniūnijos Dauparų ir Jonušų seniūnaitė Ilona Kančiugienė teigia, kad tai – gyvenvietės „plaučiai“: „Liūdna, kad taip kertamas miškas, nes tai yra Dauparų „plaučiai“, mūsų džiaugsmas. Išeinam pasivaikščioti grynam ore, pagrybauti, pauogauti.“
Bijo, kad neatsodins
Dėl miško išsaugojimo aktyviai kovoja ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Dauparų gyventoja Regina Kernagienė: „Miško kirtėjams nerūpi, kad miškas gražina Dauparų gyvenvietę, grynina orą, iki šiol tai buvo puiki vieta poilsiui. Jie negalvoja apie ateitį, apie tai, ką paliksime ateities kartoms. Kertami iš eilės visi – ir subrendę, ir pakankamai jauni medžiai – ąžuolai, pušys, beržai.“
Bendruomenė po truputėlį nuleidžia rankas ir nebetiki, kad jiems pavyks kažką pakeisti. „Pradėjom domėtis ir supratom, kad čia beveik jau nieko nebepadarysi. Tikėjomės, jeigu žmogus kerta mišką, turėtų jį ir atsodinti. Savininkai nėra jo patys nei pasodinę, nei prižiūrėję, tiesiog nusiperka ir pinigus darosi iš to“, – su nerimu kalbėjo I. Kančiugienė.
Bendruomenė baiminasi, kad savaiminis miško atžėlimas užtruks daugybę metų. Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjo Ernesto Lučausko teigimu, miško savininkas privalo jį atkurti per trejus metus, nepriklausomai ar tai valstybinis, ar privatus miškas.
„Praėjus trejiems metams pasirinktinai važiuojame, kur įtariame, kad gali būti neatsikūręs (neatkurtas) miškas. Reikalavimų neįvykdžius yra skiriama bauda, ir savininkas vis tiek turi atkurti per ateinančius metus. Tas, kuris ima leidimą kirsti mišką, žino, jeigu miškas pats neatsikuria, turi tai padaryti jo savininkas“, – aiškino Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algirdas Rimgaila. Būtent šiuo metu jau iškirstos ir ketinamos kirsti miško dalies patikrinimas turėtų būti vykdomas 2022 metais po sausio 1 d.
Plynai kertant mišką taip pat turi būti paliekami medžiai bioįvairovei. „Leidime yra įrašoma, kokius medžius ir kiek jų turi palikti po kirtimo biologinei įvairovei – dalis sausų ir dalis žalių medžių. Sausuose medžiuose tam tikros gyvūnų ar augalų rūšys veisiasi“, – patikslino E. Lučauskas.
Išeitis – pakeisti grupę
Rodydama jau iškirstus miško plotus Tarybos narė Regina Kernagienė svarstė, kad miškas galimai kertamas nesulaukus brandaus amžiaus. „Pasižiūrėjus į išguldytus medžius neatrodo, jog jie sulaukė pakankamo amžiaus. Labiausiai gaila tuoj ketinamų kirsti nesubrendusių ąžuoliukų“, – baiminosi ji.
E. Lučauskas tikina, kad Dauparų miškas kertamas plynai, nes yra brandaus amžiaus. „50 proc. medyno sudaro 105 metų pušys, todėl miškas įvardijamas kaip pušynas. Kadangi dominuojanti medžių rūšis yra pušys, tai miškas kertamas pagal šio medžio brandų amžių, o jis turi būti 101 metai“, – aiškino Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjas. Likusią miško dalį sudaro 30 proc. brandaus amžiaus sulaukusių beržų ir 20 proc. dar jo nesulaukusių pušų. Kadangi didžioji dauguma medžių yra sulaukę atitinkamo amžiaus, miškas gali būti kertamas plynai. Mišką sudaro ir kitų rūšių medžiai, tačiau jų nėra net po 10 proc.
Pagal ūkininkavimo tikslus, režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į keturias grupes. Šiuo metu kertamas Dauparų miškas yra privatus bei priskiriamas 4 grupei, o tai reiškia, kad jame galima visa ūkinė veikla, įskaitant ir plynus kirtimus. Dauparų bendruomenė ir kiti aktyvistai deda nemažai pastangų, kad būtų pakeista į 2b grupę.
Tam pritartų ir E. Lučauskas: „Miškas arti gyvenvietės, didelis žmonių lankomumas. Labiausiai tiktų 2b grupė – rekreacinis miškas. Ta vieta turėtų būti labiau pritaikyta rekreacijai – pastatyta įrenginių, pavėsinių, suoliukų. Tokiu atveju plyni kirtimai draudžiami.“
Dėl miškų ūkio paskirties žemės naudojimo Klaipėdos rajono savivaldybėje bus šaukiamas neeilinis rajono Tarybos Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdis.
