Daugėja nelegalaus darbo klastojant grafiką
Neseniai Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atsakingi darbuotojai į susitikimą uostamiestyje pakvietė Klaipėdos regiono žurnalistus. Jie supažindino su nelegalaus darbo aktualijomis bei tendencijomis Lietuvoje ir Klaipėdos apskrityje, nelaimingų atsitikimų darbe priežastimis, valstybinės darbo inspekcijos veiklos tikslais, prioritetais ir metodais.
Daugiausia pažeidimų – statybose
Pasak LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo, laikinai vykdančio LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus funkcijas Gintaro Čepo, per pastaruosius 5 metus nustatomų neteisėtai dirbusių asmenų skaičius išaugo trigubai. Pernai darbo inspektoriai nustatė daugiau nei 1,4 tūkst. nelegaliai dirbusiųjų, o šiemet per 9 mėnesius – 937. Daugiausia nelegalaus darbo – statybose (30–50 proc.), žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklių transporto priemonių remonto įmonėse, apdirbamojoje gamyboje. Palankiausios sąlygos neteisėtam darbui – mobiliosios darbo vietos, sezoniniai darbai.
G. Čepas akcentavo, jog mažėja nelegalaus darbo nesudarius sutarties ir nepranešus „Sodrai“, bet auga slepiamo darbo laiko atvejų skaičius. Taigi klastojami darbo grafikai – žmonės įdarbinami 2–4 valandoms, o iš tiesų dirba visą dieną. G. Čepo teigimu, įmonėje kontroliuoti šias veikas tenka daugelį kartų tikrinant. „Sudėtinga nustatyti darbo grafiko klastojimo atvejus. Darbuotojas turi būti sąžiningas – bendradarbiauti su Darbo inspekcija, – kalbėjo pareigūnas. – Kartais darbuotojas suinteresuotas atlygį gauti „vokelyje“, nes nenori prarasti socialinės pašalpos. O darbdaviui reikia mažiau mokėti pelno, pajamų mokesčio. Taigi ir įvyksta toks nelegalaus darbo susitarimas. Bet darbdavys turėtų galvoti, jog gali patikrinti darbo inspektoriai.“
Pasiteiravus, ar kaimo žmonėms surengus talką – į pagalbą pasikvietus kaimynų tai laikoma nelegaliu darbu, VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius paaiškino: „Tradicinės talkos nesant darbo grafiko, pavaldumo darbdaviui, nemokant pinigų nelaikomos nelegalaus darbo faktu.“
Kuo girtesnis, tuo aukščiau lipa
G. Čepo teigimu, pernai šalies įmonėse darbe žuvo 60 žmonių, sunkiai sužaloti – 148, o šiemet iki spalio 20 d. – atitinkamai 49 ir 88. Daugiausia darbuotojų žuvo transporto įmonėse (27 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe), statyboje (18 proc.), miškininkystėje (12 proc.). Daugiausia sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko statyboje ir apdirbamosios pramonės įmonėse.
Pasak pareigūno, dažniausios nelaimių darbe priežastys – netinkamai organizuoti ir vykdyti pavojingi darbai, darbo priemonės neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, buvo nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, darbuotojai pažeidė jiems privalomų vykdyti instrukcijų reikalavimus. „Dažniausiai susižalojama ar žūstama darbuotojui nukritus iš aukščio, arba daiktui, ruošiniui, kroviniui nukritus iš aukščio, arba jiems nuvirtus bei dėl kitų priežasčių“, – kalbėjo G. Čepas.
Jis akcentavo, jog pernai 32 darbuotojai sunkiai ar mirtinai susižalojo būdami neblaivūs. Dauguma dirbo statybos darbus. Susitikime buvo pastebėta, jog kuo girtesnis darbuotojas, tuo aukščiau lipa. Vidutinis nustatytas darbe žuvusiųjų ir sunkiai sužalotųjų girtumo laipsnis – apie 2 prom. „Neblaivumas – darbo kultūros stoka, – kalbėjo G. Čepas. – Matant neblaivų kolegą darbe, būtina pranešti darbdaviui. Turi būti socialinė atsakomybė ne tik už save, bet ir už kitą.“
Pasak jo, darbo inspektoriai kartais stebi, ką veikia įmonės drabuotojai per pietų pertrauką. Apsirengę specialiais drabužiais su įmonės pavadinimu parduotuvėje jie perka ir į darbo vietą atsineša alkoholinių gėrimų.
Darbo ginčų komisijose
Nuo 2013 m. prie VDI teritorinių skyrių veikia 13 darbo ginčų komisijų, kuriose yra VDI, darbdavių ir darbuotojų atstovai. Pernai jos išnagrinėjo beveik 5 tūkst. darbo ginčų, o šiemet per 9 mėnesius – daugiau nei 4 tūkst. Daugiau nei pusėje išnagrinėtų bylų pareiškėjo prašymas patenkintas visiškai ar iš dalies, dešimtadalis baigėsi taikos sutartimi. Pernai ieškovų piniginių reikalavimų patenkinta už beveik 14,6 mln. Lt.
Dauguma individualių darbo ginčų yra susiję su atsiskaitymo už darbą pažeidimais. Be to, yra prašymų panaikinti skirtas drausmines nuobaudas. Darbdaviai prašo išreikalauti iš darbuotojų atlyginti materialinę žalą ar grąžinti išlaidas darbuotojo mokymams. J. Griciaus teigimu, darbo ginčų komisijos dirba efektyviai. „Ginčą išnagrinėja per mėnesį, o teisme užtrukdavo mažiausiai pusę metų, – akcentavo jis. – Be to, šios komisijos sprendimas – vykdomasis raštas, su kuriuo galima eiti pas antstolį.“ Jo nuomone, tai vienas labiausiai pavykusių Darbo kodekso pakeitimų.
Nemoka atlyginimo
VDI Klaipėdos skyriaus vedėjas Edmundas Gustainis teigė, jog pernai Klaipėdos apskrityje nustatyta 90 nelegaliai dirbusių asmenų, o šiemet per 9 mėnesius – 160. Praėjusiais metais Klaipėdos apskrities įmonėse žuvo 9 žmonės, sunkiai sužaloti – 23. Tai įvyko transporte ir saugojime – 9 atvejai, apdirbamojoje gamyboje – 2. Šiemet žuvo 8 darbuotojai, sunkiai sužaloti – 20. Pernai 2 darbuotojai žuvo darbe būdami neblaivūs, o šiais metais 2 neblaivūs darbuotojai patyrė sunkius kūno sužalojimus.
Pasak E. Gustainio, Klaipėdos dvi darbo ginčų komisijos pernai gavo 559 asmenų prašymus. Šiemet per tris ketvirčius – 494. Dauguma bylų keltos dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų išieškojimo. Daugiausia prašymų gauta iš UAB „Žukra“, „Gora“, „Supergeras“, „Statversta“, „Agrologistika“.
- 2013 m. Klaipėdos rajone įvyko 2 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, iš jų 1 eismo įvykis, be to, 7 sunkūs nelaimingi atsitikimai, iš kurių 1 eismo įvykis.
- Šiemet iki spalio 1 d. – 1 sunkus nelaimingas atsitikimas darbe (dar neištirtas), 1 mirtinas nelaimingas atsitikimas.
