Dariškėje žygiu pagerbs legendinį lakūną

Tvarkingai nupjauta pievelė, ilgus dešimtmečius menantys ir sodybą juosiantys medžiai, sodo gilumoj dūzgiantys bičių aviliai, namas ir klėtis, apstatyti įvairiais čia gyvenusių žmonių buities daiktais… Istorinės sodybos varteliams atsidarius pasigirsta šuns lojimas. Lankytojų pasitikti iš pievų ateina muziejininkas Mėčislovas Raštikis, vienos iš muziejaus ekspozicijų sudarytojas, palaikantis žygio legendiniam lakūnui atminti idėją.

Istorija – sąmoningumo pagrindas

„Kiekviena mūsų šalies istorinė asmenybė yra mūsų visų daugelio dalykų suvokimo pagrindas. Jei mes nežinome savo istorijos, vadinasi, neturime tikro pojūčio, kas yra tėvynė. Dariaus ir Girėno pasiekimas įrašė Lietuvą tarp didžiųjų pasaulio ir aviacinių valstybių. Manau, kad kiekvienas lietuvis turėtų tai suprasti ir jausti“, – savo pamąstymais su „Banga“ dalijosi muziejininkas.

Lakūno Stepono Dariaus (Stepono Jucevičiaus) gimtinė-muziejus įkurtas 1991 metais. Muziejus veikia buvusioje gimtojoje S. Dariaus tėvų sodyboje. Anksčiau tai buvo didelis vienkiemis Rubiškės kaime (dabar Dariaus k.). Sodyboje atstatytas S. Dariaus tėvų gyvenamasis namas ir klėtis. Abiejuose pastatuose veikia ekspozicijos.

Vienoje iš jų lankytojai susipažįsta su eksponatais, pasakojančiais Lietuvos aviacijos istoriją ir apie S. Dariaus gyvenimą, o kita ekspozicija yra sudaryta iš privačios M. Raštikio kolekcijos ir supažindina su senaisiais žemaičių buities reikmenimis. „Svarbiausi ekspozicijos objektai yra S. Dariaus asmeniniai baldai iš to laikotarpio, kai jis gyveno Kaune. Jo šeimos, kuri gyveno šioje sodyboje, daiktų išlikę yra labai nedaug. Pagrindiniai – Dariaus mamos kraityje buvę staltiesė ir rankšluostis. O visa kita, kas išliko, tai senos nuotraukos, paveikslai, kuriuose atsispindi Dariaus ir Girėno skrydis, Dariaus veikla bei asmenybė“, – pasakojo muziejininkas.

1927 m. S. Darius išvyko į JAV, kartu su Stasiu Girėnu įsigijo lėktuvą, tautiečių sukauptomis lėšomis jį pertvarkė ir pavadino „Lituanica“. 1933 m. S. Darius ir S. Girėnas „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir lėktuvui užkliuvus už pušų viršūnių Soldino miške Lenkijoje, patyrė tragišką lemtį. Pagal to meto skridimo tikslumą lakūnai užėmė pirmąją vietą, pagal skridimo tolį – antrąją, pagal ore išbūtą laiką – ketvirtąją vietą pasaulyje.

Sodyba laukia rekonstrukcijos

Vienos iš ekspozicijų įkūrėjas įsitikinęs, jog savo šalies istorijos pajutimas ir supratimas prasideda būtent šių žymių žmonių gimtosiose sodybose, piliakalniuose, kitose istorinėse vietose. Tačiau tam, kad tokios istorinės vietos išliktų ateities kartoms, būtinai reikalinga savivaldybių parama. M. Raštikis piktinasi, jog kai kur Lietuvoje politikai vis dar sunkiai suvokia istorijos reikšmę mūsų šaliai. „Man nesuprantama, kaip Vilkaviškio savivaldybė nesugebėjo išpirkti Vinco Kudirkos klėtelės. Juokingai atrodo, kai pinigai yra „metami“ ne ten, kur reikia. Ir būtent todėl mūsų istoriniam palikimui taip dažnai pritrūksta lėšų. Tokie dalykai savivaldybėse parodo, kokio lygio kai kur yra vietiniai politikai“, – samprotavo muziejininkas.

S. Dariaus gimtoji sodyba-muziejus jau laukia rekonstrukcijos. Pasak M. Raštikio, lėšos dar nėra skirtos, tačiau ateities planai jau aiškūs. „Šiuo metu yra parengtas techninis projektas viso parko infrastruktūrai sutvarkyti, pritaikyti aviacinio sporto reikmėms ir turizmui plėtoti. Projekte yra numatyta sutvarkyti visą parką, takus, žaidimų aikštelę, įrengti žmonėms pritaikytas komunikacijas, kad būtų įvestas vanduo, įrengti tualetai, dušai. Taip pat bus oficialiai įteisinta stovyklavietė. Ir, be abejo, yra numatyta sutvarkyti skrydžio lauką“, – pasakojo muziejaus vadovas.

Klaipėdos rajono savivaldybė deda visas pastangas, kad pritrauktų lėšų S. Dariaus sodybos rekonstrukcijai, memorialiniam parkui sutvarkyti, kurio plotas siekia net 9 hektarus žemės. Kol kas dar nėra žinoma, kada tiksliai prasidės sodybos tvarkymo darbai.

Neplanuoti gyvenimo sprendimai

M. Raštikis – žmogus, didelę dalį savo gyvenimo atidavęs būtent šios sodybos atstatymui, išsaugojimui ir puoselėjimui. Paklaustas, kodėl nusprendė pasilikti atokiame Dariaus kaime, atsako, jog daug kas gyvenime įvyksta neplanuojant. „Kažkada, dar prieš atvykstant čia, į Jud­rėnus, buvau darbo paieškose Vilniuje. Tačiau toje įmonėje, kurioje norėjau dirbti, nebuvo laisvos vietos. Įmonės direktorius pasiūlė man prisijungti prie vieno iš dviejų atstatomų objektų – Medininkų pilies arba Dariaus tėviškės. Aišku, aš gi žemaitis! Pagalvojau sau, kodėl žemaitis turi bastytis po Vilnių ar dar kažkur kitur? Taip ir atsiradau čia“, – atvirai „Bangai“ pasakojo muziejininkas. Niekur kitur taip ir nebeišvykęs M. Raštikis sako, jog tikriausiai iš kvailumo pasiliko visam laikui globoti S. Dariaus gimtinę. Su nostalgijos gaidele balse muziejaus įkūrėjas kalbėjo, jog daug jo kartos pažįstamų žmonių susikūrė puikius verslus, gyvenimus. „O aš likau čia. Sunkoka kartais būna, kai reikia gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo“, – teigė vyras.

Paklaustas, kada muziejus būna labiausiai lankomas, ekspozicijos įkūrėjas pasakoja, jog didžiausi lankytojų srautai būna vasarą, taip pat pavasario pabaigoje, rudens pradžioje, kai lankosi moksleiviai su organizuotomis ekskursijomis, vyksta edukaciniai užsiėmimai. Nemažai lankytojų sodyba sulaukia įvairių renginių metu, per jubiliejinius metus.

Pėsčiųjų kelionėje – dėmesys kiekvienam

Rugsėjo 30 dieną gargždiškių asocia­cija „Gargždų jungtinės pajėgos“, bendradarbiaudama su M. Raštikiu ir Judrėnų bendruomene, rengia pėsčiųjų žygį legendiniam lakūnui, kovų už nepriklausomybę dalyviui, sportininkui, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos pirmininkui ir garbės nariui S. Dariui atminti.

„Žygiui jau esame pasiruošę. Reikia labai tikėti tuo, ką darai. Mes gi turime ką parodyti ir čia, savo krašte! Rajone yra daug piliakalnių ir žymių žmonių, tereikia tik užsiimti pačia žygio organizacija“, – optimistiškai mintis dėstė vienas iš žygio iniciatorių gargždiškis Virgilijus Skuodas.

Balandžio mėnesį vykusiame „Gargždų jungtinės pajėgos“ pirmajame žygyje, skirtame atminti rajono partizanų kovas ir pergales, dalyvavo 180 žygeivių. Kiek jų bus rugsėjo 30-ąją – kol kas nėra galutinai aišku. Anot V. Skuodo, sparčiausia regist­racija prasideda likus porai savaičių iki žygio. Dabar užsiregistravusių yra apie 50 žmonių.

Žygeiviai turės išskirtinę galimybę stebėti penkių Klaipėdos parašiutininkų „Skydive“ šuolį iš lėktuvo. Taip pat nurodytuose postuose stovės klubo „Baltijos štormas“ atstovai, apsirengę to laikotarpio sukilėlių, savanorių ir Šaulių sąjungos uniformomis. Prie žygio starto linijos dalyviams bus paduota net 100 balandžių, kuriuos žygeiviai simboliškai paleis į dangų.

Šioje pėsčiųjų kelionėje bus skiriamas labai didelis dėmesys kiekvienam dalyviui. Ypač šiltai žygeivius ruošiasi pasitikti Judrėnų bendruomenė. Vienas iš organizacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ įkūrėjų pabrėžia, jog žygiai turi turėti prasmę. „Negalima prisidengti kokios nors ryškios asmenybės vardu ir pavarde. Renginys turi turėti dvasią. M. Raštikis mus visus priėmė į S. Dariaus sodybą-muziejų. Ši vieta ir gražus muziejininko poelgis ir sukuria tokią nuostabią renginio dvasią“, – „Bangai“ teigė V. Skuodas.

Julija BANIENĖ

Klaipėdos universiteto studentė