Darbo biržai neištvėrę verslininkai susakė į akis
Didžiausios paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos nariai bei vadovai susitikime su Lietuvos darbo biržos direktore Ligita Valalyte teigė pasigendantys glaudesnio bendradarbiavimo. Verslininkų nuomone, nesikonsultuodama su darbdaviais, nežinodama realių jų poreikių, ypač kalbant apie situaciją regionuose, Darbo birža įvairioms darbo rinkos priemonėms skirtas Europos Sąjungos bei Lietuvos biudžetų lėšas panaudoja neefektyviai.
„Esame tie, kurie geriausiai mato situaciją Lietuvos darbo rinkoje, jaučiame depopuliacijos padarinius ir turime labai konkrečių pasiūlymų, ką reikėtų daryti. Tačiau Darbo biržos atstovai į aktyvų socialinį dialogą nesileidžia, kurdami ir vystydami įvairias programas veiksmų su verslu nekoordinuoja, todėl kyla abejonių dėl institucijos veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo bei ateities perspektyvų“, – susitikime sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Jis taip pat pabrėžė, kad daug nuogąstavimų kelia ir įvairios Darbo biržos įgyvendinamos priemonės, kurioms skiriami milijonai iš Europos Sąjungos bei Lietuvos biudžetų. Jos nėra derinamos su darbdavių atstovais, neatitinka ekonominio efektyvumo kriterijų ir neatspindi tikrųjų rinkos poreikių.
„Kad ir garsieji Darbo biržos mokymai jaunimui „Atrask save“, kuriems buvo skirta 34 mln. eurų, o vienam juose dalyvavusiam jaunuoliui teko paslaugų už 1000 eurų. Socialiniai partneriai apie šią priemonę nebuvo informuoti, o, mūsų žiniomis, mokymų metu jokių praktinių įgūdžių jaunuoliai neįgijo. Užuot švaistyti milžiniškas lėšas, pasikonsultavus su verslo įmonėmis buvo galima sukurti tikrai efektyvią ir visoms pusėms naudingą ugdymo sistemą“, – teigė V. Sutkus.
„Stebina faktas, kad Darbo biržos teritoriniai padaliniai iki šiol neturi konkrečių duomenų apie tai, kokių darbuotojų trūksta skirtinguose šalies rajonuose. Pasinaudodama šia informacija, birža galėtų atliepti verslo poreikius, ją perduoti profesinio rengimo centrams, kurie paruoštų reikiamus specialistus. Tai būtų vienas žingsnis veiklos efektyvinimo regionuose link“, – teigė susitikime dalyvavęs Regionų verslo plėtros asociacijos vadovas Vaidas Šalaševičius.
Darbo biržos direktorė L. Valytė pabrėžė, jog atsižvelgiant į verslo poreikius sistema bus keičiama ir dar šiais metais kiekvienas verslo subjektas turės jam priskirtą vieną Darbo biržos darbuotoją, kuris verslininkus konsultuos visais iškylančiais klausimais.
„Šią sistemą jau pradėjome įgyvendinti – šiuo metu dirba 46 specialistai, o visoje Lietuvoje „vieno langelio“ sistema darbdaviams pradės veikti nuo rugsėjo. Taip verslui bus lengviau gauti visą reikalingą informaciją, sužinoti apie pokyčius, supaprastės ir darbuotojų mokymo bei paieškos procesai. Taip pat imamės veiksmų koreguodami profesinio rengimo centrų programas ir darbo ieškantiems asmenims siekiame sudaryti sąlygas mokytis ir įgyti tik tų kompetencijų, kurių jiems iš tiesų stinga ir reikia, norint greičiau įsilieti į darbo rinką“, – būsimus pokyčius vardijo L. Valalytė.
Agnė PIKELIENĖ
