Darbdaviai nebebrokuoja net prastų darbininkų
„Nenoriu reklamos, dirbam, ir tiek. Šiandien iš 30 įmonės darbuotojų darbe nėra šešių ar septynių. Vieni serga, kiti – geria“, – paprašytas su „Banga“ pasidalinti verslo istorija nustebino vienos rajono seniūnijos įmonės savininkas. Maniau papasakoti apie sėkmingą 21 metus gyvuojančios įmonės veiklą, deja, pokalbis pakrypo apie kasdienybės problemas, iš kurių didžiausia – alkoholis.
Stringa gamybos procesas
„Mokesčių inspekcija susidomėjo mano įmone, kad moku nedidelį atlyginimą. Kodėl vidutinis darbininko atlyginimas tik šiek tiek didesnis nei 300 eurų per mėnesį? Moku už atliktą darbą, o ne už tai, kad geria“, – apie įtemptą darbdavio dalią prabilo pašnekovas. Kasdien darbe dėl girtavimo ar ligos nepasirodo 6–7 darbininkai, dėl to stringa gamybos procesas, krenta darbo našumas.
Įmonės darbininkų amžiaus vidurkis – apie 50 metų. Vyriausiasis – pensinio amžiaus. Keli jauni turi reikalų su teisėsauga, todėl negali išvykti į užsienį, kitaip kažin ar toje įmonėje dirbtų. „Lietuvoje anksčiau 35 metų žmogaus niekas nebenorėdavo priimti į darbą, nes darbdaviai suvokė, kad nuo tokio amžiaus darbuotojas jau tausoja jėgas, taip energingai nebedirba. Duotų dabar man kas tokio amžiaus, bet protingų, tikrai dirbti ir užsidirbti norinčių žmonių, užtektų bendrovėje 18–20“, – sakė įvairios patirties sukaupęs darbdavys. Šiuo metu naujų darbininkų jis nebeieško, jų samdo 30. Tiek yra per daug, kad įmonė pelningai ir efektyviai dirbtų, mokėtų didelius atlyginimus, bet jei kasdien 6–7 darbuotojų darbo vietoje nėra, tai ir kitos išeities nėra.
Verslininkas nerimauja, jei bus privaloma atlyginimą darbuotojams pervesti į sąskaitą, kaime tai taps dar viena problema. „Dabar tenka kelis darbuotojus kiekvieną savaitę po dieną išleisti į Klaipėdą, nes turi lankytis Probacijos tarnyboje. Jei žmonės nebegautų grynųjų pinigų, turėtų važiuoti į miestą išsigryninti, nes kaime nėra bankomato, o atsiskaityti kortele galima tik kai kur. Ir vėl tokiems reikalams prašytųsi darbo dieną“, – apie miestiečiams nesuprantamą problemą užsiminė įmonės savininkas.
Pakeikia valdžią – ir geriau
Alkoholizmą verslininkas vadina liga. „Ligonius reikia gydyti, o ne draudimais alkoholį riboti kaip dabar planuoja Vyriausybė“, – įsitikinęs vyriškis, nesuprantantis valdžios užmojo atitolinti alkoholį nuo visų jo vartotojų.
Beje, jis galėtų pasidalinti savo patirtimi, kaip kantrybė, sugebėjimas įtikinėti, bendrauti visgi padeda grįžti į sąmoningą gyvenimą tiems, kurie mėnesių mėnesiais ir net metų metais neįsivaizdavo nė dienos bent be butelio alaus. „Sunku paveikti žmogelius, kurie nenori nei į filmą, nei į teatrą. Būdavo, užsakau darbuotojams autobusą kultūrinei išvykai, o jie man: „Televizorių turiu, ar aš trenktas, kad į filmą važiuočiau“ arba pasiunčia: „Eik tu š… su savo teatrais.“ Susieina, išgeria, pasišneka su tokiais pat: pakeikia valdžią, pasiguodžia, kad sunkus gyvenimas – ir daugiau nieko nereikia. Vis dėlto manau, kad bent porai žmonių padėjau išsikapstyti. Dabar gyvena blaiviai, dirba“, – pasakojo verslininkas.
Dirba savaitę, geria tris
Pasitaiko, kad buteliui laiko vyrai suranda ne tik po darbo, bet ir darbe. Net ir tokių verslininkas atleisti neskuba: o iš kur gausi geresnių, jei pastaruoju metu darbo jėgos pasirinkimas labai menkas. Jaunesni emigravo, vyresni sunkiai dirbti neišgali. Tad verslininkas patiki stikliuko mėgėjų dievagojimusi, kad paskutinis kartas, ir veža namo. „Negi leisi tokiam dirbti, juk gali susižeisti, žūti. Pas mus dirba aplinkinių kaimų, iki kurių 8–10 kilometrų, gyventojai. Atvažiuoja į darbą savo automobiliais. Juk neišleisi girto važiuoti“, – dėstė vyriškis. Vieni namuose „gydosi“ savaitę, kiti – dvi, būna ir ilgiau. „Tuos, kurie per mėnesį dirba tik savaitę, tenka atleisti, na, o su tais, kurie dirba bent dvi, vargstu toliau, – ramiai pasakojo kantrus darbdavys, pripažindamas, kad alkoholis darbe gali prišaukti nelaimių. – Kada žmonės patiria traumas darbe? Kai būna nors ir vakarykščiai girtavę arba labai sunkiai fiziškai dirbę. Pripranta prie pjūklo, prie grąžto, prie staklių, nebebijo ir nebesisaugo. Nėra tokių apsaugų, kurios apsaugotų žmogų, jeigu jis pats nesisaugo. Juk kai einame per slenkstį, niekas nepasako, kad reikia kelti koją.“
Nebenori nei melžti, nei arti
„Pasamdyti žmogų, kuris gavęs pirmą atlyginimą jo neiššvaistytų alkoholiui, sudėtinga. Tačiau su tokiais trumpa kalba: gersi – nedirbsi“, – kaip kirviu nukirto ūkininkas, paklaustas, ar jau rado ūkyje reikalingų žmonių. Atsakymas buvo neigiamas. „Bangoje“ ne vienas rajono ūkininkas skelbia ieškantys traktorininkų, melžėjų, pagalbinių darbininkų. Jų paklausa yra, tačiau norinčių dirbti pas ūkininkus – vienetai.
„Samdome keturis žmones iš aplinkinių rajonų. Iš Klaipėdos rajono nėra nė vieno. Darbininkus apgyvendiname, maitiname, o už 6 darbo valandas melžėjai mokame 20–25 eurus, fermos darbuotojas už 10 valandų gauna 30 eurų atlyginimą“, – sakė kitas ūkininkas. Kol kas jis dar nerado kuo pakeisti į Švediją išvažiavusio irgi karvių melžti jauno vyriškio. „Niekas nebenori karvės čiupinėti“, – bandė juokauti ūkininkas ir pritarė kolegų nuogąstavimams, kad greit visiškai nebebus melžėjų ir vietoj jų teks įsigyti robotus. Bent jau problemų dėl alkoholio su jais nebus.
Laima ŠVEISTRYTĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.