Buvę gyvenviečių paštai – rajono reikmėms

Net penkiose Klaipėdos rajono seniūnijose AB „Lietuvos paštas“ planuoja artimiausiu metu parduoti pašto patalpas Savivaldybei, kuri ketina jas panaudoti visuomeniniams poreikiams. Dar 2019 m. pabaigoje rajone įdiegus mobiliųjų paštininkų paslaugas Lietuvos paštui nebėra poreikio laikyti tuščias patalpas. Tačiau dalis gyventojų tebesiilgi buvusių kaimo paštų ir tvirtina, kad ir kokie malonūs ir paslaugūs iškviečiami mobilieji laiškanešiai, jie neatstoja buvusių stacionarių paštų.

Dirba mobilieji laiškininkai

Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Ugnė Bartašiūtė „Bangai“ teigė, jog šiuo metu išties vykdomas procesas dėl patalpų pardavimo Klaipėdos rajono savivaldybei – parduodamos Vėžaičiuose (Gargždų g. 25), Endriejave (Mokyklos g. 3), Judrėnuose (Mokyklos g. 4), Veiviržėnuose (Laisvės g. 4) ir Kretingalėje (Klaipėdos g. 12) buvusių paštų patalpos.

„Siekiant kaimiškųjų vietovių gyventojams užtikrinti šiuolaikiškas pašto paslaugas, stacionarius pašto skyrius pakeitė mobilieji laiškininkai. Jie pašto paslaugas gyventojams teikia namuose, todėl Lietuvos paštui neliko poreikio turėti fizinių paslaugų teikimo vietų“, – informavo U. Bartašiūtė.

Anot Komunikacijos departamento vadovės, svarbu pastebėti, kad siekiama efektyviai naudoti bendrovės valdomą nekilnojamąjį turtą, o perteklinių patalpų, kurios nebereikalingos pagrindinėje veikloje, atsisakyti. Tai Lietuvos paštui leidžia koncentruotis į pagrindinę veiklą, taip pat užtikrinti reikalingas investicijas strateginių projektų įgyvendinimui.

Dabar Klaipėdos rajone yra likę tik trys stacionarūs paštai: Gargžduose, Doviluose, Priekulėje (perkeltas prie „Maximos“ prekybos centro), kitose teritorijose vietoj seniūnijų centruose veikusių paštų dirba mobilieji laiškininkai, kuriuos dėl spaudos prenumeratos, mokesčių sumokėjimo, siuntų ir pan. galima išsikviesti bendruoju Lietuvos pašto informacijos telefonu 8 700 55400. Klaipėdos rajone šiuo metu dirba 10 mobiliųjų laiškininkų.

Dėl patalpų – derybos

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas teigė, kad paštų patalpos perkamos dėl racionalesnio, efektyvesnio nekilnojamojo turto valdymo. „Savivaldybė turi planų dėl patalpų panaudojimo įvairioms, be abejonės, ir visuomeninėms reikmėms seniūnijose. Pavyzdžiui, Judrėnuose svarstome perkelti ambulatoriją, nebešildyti atskiro korpuso, jau buvome nuvažiavę apžiūrėti“, – pasakojo A. Bogdanovas. Jis užsiminė, kad juntamas patalpų trūkumas dėl įvairių priežasčių, jų reikia ir pagalbos maisto produktais dalijimui, ir pan. Planuojama, kad per mėnesį derantis su „Lietuvos paštu“ pavyks 5 buvusių paštų patalpas nupirkti, jų kaina nedidelė, būtų apie 14 tūkst. Eur.

Kelerius pastaruosius metus ir Gargžduose girdėti svarstymų nupirkti miesto nepuošiantį, seniai remontuotą pašto pastatą ir jį nugriauti bei atverti Rinkos aikštės vaizdą. Tačiau paštas Gargžduose neranda tinkamų persikelti patalpų, kurios būtų ir patogios, ir šiuolaikiškos, pritaikytos neįgaliesiems. Pasiteiravus Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovės U. Bartašiūtės, kokie ateities planai dėl Gargždų pašto, gavome tokį atsakymą: „Gargždų pašto patalpų atnaujinimas yra mūsų planuose, tačiau šiuo metu dar nieko konkretaus pasakyti negalime.“

Investuos į modernizaciją

Kur Lietuvos paštas investuos lėšas, gautas už parduotas patalpas? „Investuojame į strateginius prioritetus: tęsiame modernizaciją, atnaujiname pašto skyrius bei logistikos centrus, kartu taip gerindami darbo sąlygas darbuotojams, papildomai į jas investuojame užtikrindami modernias darbo priemones, drabužius – šį pavasarį visi laiškininkai aprūpinti planšetėmis, striukėmis, džemperiais, taip pat batais, artimiausiuose planuose – autoparko atnaujinimas. Išaugus e. komercijos siuntų kiekiams vis svarbesne bendrovės veiklos dalimi tampa technologinių projektų įgyvendinimas, todėl, esant galimybei, papildomas lėšas investuosime į šią sritį“, – atsakė Komunikacijos departamento vadovė.

Šalia – geriau

20 metų Judrėnų pašto viršininke išdirbusi Judrėnų seniūnaitijos seniūnaitė Irena Ubartienė „Bangai“ atvirai sakė, jog dėl mobiliųjų laiškininkų įvedimo ji prieš beveik porą metų neteko darbo. „Dabar gyvenu taip pat gerai, tad galiu atsiriboti nuo asmeniškumų. Tačiau vis dėlto galiu pasakyti, kad kaimo žmonėms buvo geriau, kai paštas buvo šalia. Lietuviai – kuklūs žmonės, nenori trukdyti kitų, tad užuot išsikvietę mobilųjį laiškininką jie stengiasi išsiversti be jo paslaugų. Neretas mąsto, kam trukdyti dėl menkniekio“, – svarstė I. Ubartienė, tačiau moteris akcentavo, kad dabar yra kaip yra, į praeitį gręžiotis neverta.

Kretingalės seniūnaitijos seniūnaitė Regina Baranauskienė antrino tą patį: „Po mobiliojo paštininko reformos žmonėms kaimiškose teritorijose dabar blogiau. Štai reikia laišką išsiųst, tai į Kretingą važiuoja. Žinoma, galima pasiskambinti, atvyktų mobilusis laiškininkas, tačiau ieškok numerio, vargink kažką… Mūsų kaimas nemažas, tačiau stacionaraus pašto, deja, nebėra, o prie technologinių naujovių reikia laiko priprasti.“

Agnė ADOMAITĖ

Gretos ŽADEIKYTĖS nuotr

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių