Biudžetas, Savivaldybės pertvarka: kas padaryta, o kas dar ne?
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje ketvirtadienį bus svarstomas 2020 metų rajono biudžetas. Penktadienį, susitikimo su vietos žiniasklaida metu, Savivaldybės vadovai trumpai pristatė biudžeto gaires bei papasakojo apie kitus, ne ką mažiau reikšmingus darbus.
Dėmesys – infrastruktūrai
Kalbėdamas apie šiųmetį biudžetą, Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas neslėpė – tokio biudžeto rajono gyventojai laukė jau seniai. Anot direktoriaus, biudžeto dėlionės sėkmingai keliauja finišo tiesiąja ir jau ketvirtadienį jis bus teikiamas tvirtinti Tarybai.
„Ilgą laiką rajone buvo mažai investuojama į infrastruktūrą, tačiau jau šiemet šį požiūrį keisime iš esmės. Valdančioji dauguma dėliodama prioritetus vieningai sutiko, jog infrastruktūros klausimai nebegali būti paskutinėje vietoje. Tad lėšos infrastruktūros gerinimui rajone didės kone tris kartus“, – pažymėjo A. Bogdanovas.
Administracijos direktoriaus teigimu, nėra pamirštos ir kitos sferos – ne ką mažiau dėmesio biudžete skirta ir švietimui, kultūrai, socialinės apsaugos sričiai. Pažymima, jog šiose srityse dirbantiems specialistams augo atlyginimai, be to, kaip ir Savivaldybėje, taip ir jos pavaldžiose įstaigose bus daug dėmesio skiriama ir efektyvumo rodiklių kėlimui.
„Mums svarbu, kad biudžetas, kuris šiais metais taip sėkmingai auga, nebūtų tik „pravalgomas“ kasdieniams rūpesčiams“, – akcentavo A. Bogdanovas.
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėjos Tomos Tuzovaitės-Markūnienės, paprastai biudžetas suskirstomas į tris pagrindines dalis – darbo užmokesčio, minkštųjų priemonių ir valdymo išlaidų bei ilgalaikio turto. Anot T. Tuzovaitės-Markūnienės, pernai ilgalaikiam turtui, tai reiškia, infrastruktūrai, jos sukūrimui bei atnaujinimui, buvo skiriama 11 proc. biudžeto lėšų. Tuo tarpu darbo užmokesčiams – 48 proc. Šiemet situacija keisis ir į ilgalaikį turtą ketinama investuoti kone dvigubai, procentas išaugs iki 23.
Ragina ieškoti finansavimo šaltinių
Anot rajono valdžios atstovų, efektyvesnių įstaigų darbo rezultatų bus siekiama ne mažinant etatus ar atleidžiant darbuotojus, ko dabar baiminamasi, o keičiant jų požiūrį. Savivaldybės pavaldžių įstaigų vadovai, pasak Administracijos direktoriaus A. Bogdanovo, turėtų ne tik laukti lėšų iš biudžeto, bet ir atkakliau ieškoti kitų finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, dalyvaujant Europos Sąjungos ar kitų fondų paramos projektuose.
„Mūsų manymu, tik taip galėsime palengvinti biudžeto naštą bei prisitraukti kitų, papildomų finansavimo šaltinių. Ar tai veikia – pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai Kauno rajono savivaldybė, turinti per 100 tūkst. gyventojų bei ženkliai didesnį kultūros centrų skaičių, kultūrai skiria beveik milijonu eurų mažiau nei mūsų Savivaldybė. Nepaisant to, Kauno rajonas džiaugiasi savo puikiais kultūriniais pasiekimais“, – pavyzdį pateikė A. Bogdanovas.
Įstaigų darbo efektyvumo ketinama siekti ir centralizuojant bendrąsias funkcijas – buhalteriją, turto valdymą, viešuosius pirkimus. Be to, kalbama ir apie galimą infrastruktūros optimizavimą.
Taip pat ketvirtadienį Tarybai bus teikiamos tvirtinti trys Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir Savivaldybės bendradarbiavimo sutartys. Joms pritarus, rajone bus tvarkomi trys kelių ruožai – Veiviržėnų Laisvės gatvė, Slengių Rasytės ir Šimkų gatvės bei Gargžduose esanti Tilto gatvė.
Savivaldybės darbuotojai gavo pranešimus
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje iki kovo pabaigos turi būti baigta administracinio valdymo reorganizacija. Anot Administracijos vadovo A. Bogdanovo, pertvarka vyksta sklandžiai – jau yra patvirtinti pareigybių sąrašai ir aprašymai bei skyrių nuostatai, įsigaliosiantys gegužės 1 d. Taip pat Savivaldybės darbuotojai jau sulaukia pranešimų apie pasikeisiančias pareigybes. Informuojama, jog 45 proc. Savivaldybės darbuotojų yra įteikti pranešimai dėl pareigybių aprašymo pakeitimo arba dėl pareigybės panaikinimo ir siūlymo užimti konkrečias pareigas, arba siūlymo dalyvauti atrankoje į laisvas darbo vietas. Iš jų 91 proc. darbuotojų sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, užimti siūlomas konkrečias pareigas. Dar 9 proc. savo atsakymo nėra pateikę. 55 proc. darbuotojų niekas nesikeis, jie ir toliau eis savo užimamas pareigas. Tiesa, skaičiai dar turėtų keistis, įvykus konkursams į laisvas darbo vietas.
Iš viso, pasak A. Bogdanovo, naikinama 20,5 etato.
„Aiškumo dėl savo ateities neturi apie keliasdešimt žmonių, tačiau jau mėnesio pabaigoje, įvykus konkursams, viskas turėtų tapti aišku“, – kalbėjo A. Bogdanovas.
Anot Administracijos direktoriaus, profsąjungos kreipimasis į teismą bei į darbo ginčų komisiją tolimesnių sprendimų paveikti neturėtų – reorganizacijos procesai ir toliau vyks.
Kristina ABROMAVIČIŪTĖ
„Mano Gargždai“
