„Betmenai“ – ir patys

Kai prispaudžia kokia nors problema, kai iškyla koks nors buities klausimas, iš kur pagalbos, patarimo ar atsakymo tikitės? O iš tikrųjų kur kreiptis? Kur kreiptis paprastam žmogui, kai dabar tokia ryški centralizacijos tendencija, kai ne tik bendrovės, teikiančios mums kasdienes paslaugas, bet net ir kai kurios valstybinės institucijos yra pasislėpusios po vieninteliu bendruoju telefonu, dažniausiai prabylančiu tik įrašytu balsu. Tai ko čia stebėtis, kad ieškodami pagalbos žmonės pasuka tiesiausiu keliu – į laikraščių redakcijas ar televizijas.

Kaip anksčiau būdavo? Dingdavo elektra – tuoj skambindavome konkrečiu telefonu į elektros tinklų Gargždų skyrių. Vietinis dispečeris, rajoną skersai išilgai pažįstantis, siųsdavo brigadą tvarkos daryti. Užsiožiuodavo telefonas – gargždiškiams telekomas čia pat – iškviestas meistras kaip mat gedimą pašalindavo. Na, gal ir reikėdavo kiek lukterėti, bet tuos meistrus ar elektrikus pažinodavome kaip nuluptus. Tad visi stengdavosi gerai savo pareigas atlikti – o kaip žmonėms susitikęs gatvėje į akis pažiūrėsi? Dabar šios moralinės nuostatos paslaugų teikimo ir aptarnavimo srityje nebėra. Dauguma bendrovių, be kurių paslaugų kasdienybėje sunku išsiversti, dažniausiai Lietuvoje yra be konkurencijos. Tad atsitvėrę kokiu nors bendruoju telefonu nuo klientų dėl jų poreikių ir problemėlių galvos sau nesuka. Gi niekur kitur tie klientai nenupuls: o kas juos šildys, vandenį tieks, ryšį palaikys, spaudą atneš ir kt.? Kitas pasirinkimas kone nulinis, nes šiose srityse Lietuvoje beveik neveikia konkurencijos dėsniai. Tik pelno.

Bjauriausia, kad tie magiški efektyvinimai, koncentravimai, optimizavimai, esą ir užsienio patirtis be jokių išlygų taikomi ir valstybės teikiamų paslaugų sektoriuje. Nenuneigsime modernizavimo, naujovių reikalingumo ir vertės. Bet ar visada įvertinamos konkrečios aplinkybės, žmogiškieji faktoriai?

Nebe pirmą kartą visuomenei užkliūva Bendrosios pagalbos centras, kurio sukūrimas tarsi turėtų būti efektyvinimo pavyzdys. Kai jis prieš dešimtmetį pradėtas kurti Lietuvoje, kai buvo investuojami milijonų milijonai, tai jo būsima veikla buvo pristatoma lyg kokia panacėja. Minėtam centrui priėmus bėdos signalą ir jį peradresavus atitinkamoms tarnyboms, „betmenai“ esą suspėsią į bet kokį Lietuvos kampelį ir visiems operatyviai padėsią. Ir dar kokia lengvata žmonėms – vietoj trijų numerių galvoje bereikės laikyti vieną 112.

Bendrosios pagalbos centras tikrai pateisina savo pavadinimą. Ko norėt – bendroji pagalba ir yra bendroji. Kai anksčiau aiškiai buvo atskirtos 01, 02, 03 funkcijos, tai ir atsakomybės buvo konkrečios. Dabar, jei bėda atsitinka, tai kiekviena tarnyba savąjį mundurą saugo. Mat bendrosios pagalbos skambučiai peradresuojami, dispečeris nusprendžia, koks jų pavojingumo lygmuo, kam jie iš tiesų skirti.

Štai šią savaitę Klaipėdos rajono apylinkės teisme toliau nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje stengiamasi surasti siūlo galą, kas kaltas, kad pernai vieną vasario pavakarę nesugebėta laiku ir tinkamai reaguoti į keturių vaikų motinos pagalbos šauksmą. Nuo smurtaujančio vyro kentėjusi moteris mirė taip ir nesulaukusi policijos pagalbos po skambučio į bendrosios pagalbos centrą. Dabar teisme narpliojant kraupaus įvykio aplinkybes aiškėja, kad kiekviena minutė nelaimingajai buvo lemtinga. Lemtinga ir tai, kokiu lygmeniu jos skambutis buvo suprastas.

Ar ši istorija yra išskirtinė, vienintelė? Anaiptol. Tokių iš žiniasklaidos girdime beveik nuolat. Daug istorijų, kurios nesibaigia taip tragiškai, kaip minėtoji, nei visuomenė, nei žiniasklaida taip ir nesužino.

Tikriausiai viltinga yra tai, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnybų asociacija bando išsikovoti, kad būtų įsteigtas vien greitajai pagalbai išsikviesti skirtas centras. Jo telefono numeris būtų 113. Deja, kol kas pasikeitimų nematyti. Tačiau bet kuriuo atveju Bendrosios pagalbos centras ir jo telefono numeris 112 gyvuos. Tad turime įsisąmoninti, kad labai svarbu ištikus nelaimei tuo numeriu paskambinti kuo greičiau, kad rišliai, suprantamai ir aiškiai gebėtume įvardyti bėdą ir jos aplinkybes. Tada gal neklaidžios greitosios ir gaisrininkai, gal tada dispečerio teisingai informuoti laiku suklus ir policininkai. Juk suvokime: kas visų pirma mumis pasirūpins, jei ne mes patys?..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių