Bendruomenių projektams – valdžios filtras
NVO tarybai posėdyje buvo pateikta svarstyti 10 projektų, kurių kiekvieno bendra vertė viršijo 118 tūkst. eurų, o Savivaldybės galimas prisidėjimas siekė iki 23,7 tūkst. eurų. Vicemerės V. Riaukienės įsitikinimu, būtinas aiškumas, viešumas, skiriant biudžeto lėšas.
Dar negirdėtas dalykas rajone – politikai ėmėsi tikrinti bendruomenių Europos Sąjungos remiamus projektus, ar visi yra verti 20 proc. paramos dalies iš biudžeto – iš viso 142,6 tūkst. eurų. Rytojaus Savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomi 9 projektai, kurie pretenduoja gauti paramą investicijoms į kaimo socialinę infrastruktūrą ir kraštovaizdžio gerinimą. Bendruomenių atstovai tuo piktinasi, o politikai aiškina turintys teisę domėtis, kokiems tikslams panaudojami rajono mokesčių mokėtojų pinigai.
Spaudžia ir laikas
Įtampą aštrina tai, jog jau patvirtintame šių metų biudžete nėra numatyta jokių paramos pinigų šiems projektams. Gi jų rengėjus spaudžia laikas – vasario 28 d. dokumentai turi būti pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), kuri yra pagrindinė projektų vertintoja ir nuo jos žodžio priklauso, bus gaunama parama iš Kaimo plėtros programos ar ne. Be to, bendruomenėms žinoma, kad į paramą gali pretenduoti tik 4 projektai, visiems pareiškėjams dalyvaujant lyg konkurse. Pagal Vietos veiklos grupės (VVG) „Pajūrio kraštas“ 2016–2023 m. vietos plėtros strategijos priemonę (VPS) „Parama investicijoms į kaimo socialinę infrastruktūrą ir kraštovaizdžio gerinimą“ numatoma remti viešosios infrastruktūros kūrimą ir tvarkymą, skatinti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą ir kita. Projektai yra investiciniai – investuojama į Savivaldybės pastatus ar viešąsias erdves.
Prašė vienodų sąlygų
Kad politikai ketina „filtruoti“ bendruomenių projektus, VVG „Pajūrio kraštas“ buvo informuota Savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko pasirašytu raštu dar sausio viduryje. Jame prašoma informuoti projektus rengiančias bendruomenes, kad iki vasario 5 d. jos pateiktų paraiškas, bendruomenių pritarimo teikiamiems projektams dokumentus (seniūnaičių sueigų protokolus ar apklausų rezultatus).
„Pajūrio krašto“ iniciatyva sausį įvyko susitikimas su rajono vadovais, Savivaldybės specialistais. VPS administravimo vadovė Raimonda Damulienė Savivaldybei siūlė prisidėti 100 proc., neišskirti nė vieno, kad visi pareiškėjai startuotų vienodomis sąlygomis. Taip pat išsiprašyta, kad bendruomenėms nereikėtų teikti skubos tvarka pilnų paraiškų, o užtektų šablonų. Šiame susitikime diskutuota ir apie reikalavimus vietos projektų pareiškėjams prisidedant įnašu natūra – nekilnojamuoju turtu ar savanoriškais darbais. Pasak R. Damulienės, šios sąlygos sunkiai išpildomos, todėl parama iš biudžeto esą bus reikalinga kiekvienam investiciniam projektui.
Persijojo politikai ir kolegos
Vasario 9 d. bendruomenių atstovus, 10 projektų rengėjus, „ant kilimėlio“ pakvietė Nevyriausybinių organizacijų (NVO) taryba, vadovaujama rajono vicemerės Violetos Riaukienės. Ji paaiškino, kad būtinas aiškumas, viešumas, skiriant biudžeto lėšas. Beje, taryboje iš 10 narių yra 4 politikai, 2 Savivaldybės administracijos darbuotojos ir tik 4 pačių bendruomenių atstovai, VVG „Pajūrio krašto“ nariai, kuriems tądien teko svarstyti savo kolegų ir net… savo pačių parengtus projektus.
Šį klausimą kuruojanti Savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Polekauskienė informavo, jog NVO taryba yra patariamasis kolegialus organas, kuris apsvarstęs projektus savo ruožtu teiks rekomendacijas Savivaldybės tarybai. Būtent ji turės apsispręsti, kurių projektų partneriu taps Savivaldybė ir prie kurių finansiškai prisidės. Pasak J. Polekauskienės, į posėdį buvo kviesta ir R. Damulienė, tačiau ji neatvyko.
Vertinimo nauda abejojo
Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vaidotas Jasas posėdyje atkreipė dėmesį į tai, jog bendruomenių projektų paraiškų NVO neturėtų atrinkti, nes jos visos, jei atitinka reikalavimus, turi būti svarstomos tose institucijose, kurios skiria finansavimą. Tarybos narys Dainius Šatkus taip pat suabejojo, kokiais kriterijais remiantis bus svarstomos bendruomenių paraiškos, ar šiuo atveju nėra tuščiai leidžiamas laikas, nes tos paraiškos esančios „Pajūrio krašto“ ir NMA reikalas. J. Polekauskienė išvardijo vertinimo kriterijus: kiek bendruomenė turi registruotų narių, kiek gyventojų yra toje vietovėje, koks projektų aktualumas ir kita.
Pateikė įdomių sumanymų
NVO tarybai buvo pateikta svarstyti 10 projektų, kurių kiekvieno bendra vertė viršijo 118 tūkst. eurų, o Savivaldybės galimas prisidėjimas siekė iki 23,7 tūkst. eurų. Tiesa, kai kurie projektai pretendavo į mažesnius biudžeto pinigus, nes tai susiję su naudojamų pastatų statusu. Ne visi pareiškėjai atvyko į NVO tarybą pristatyti savo projektų „gyvai“.
Bendruomenės yra parengusios įdomių projektų – nuo uogų laboratorijų iki viešbučių iš veltinių. Daugelis nori statytis, remontuotis pastatus, kai kurie, kad būtų greičiau – net iš jūrinių konteinerių. Planuojama teikti įvairias edukacines programas vaikams ir suaugusiesiems, apgyvendinimo paslaugas, o gautus pinigėlius investuoti į bendruomenių gerovę.
Paraiškoms pastabų negailėjo
NVO tarybos nariai negailėjo pastabų paraiškų teikėjams: „Girdint tokias išpūstas statybų kainas, norisi kuo greičiau savo statybos firmą įkurti, dirbtų labai pelningai“, – ironizavo Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Julius Pozingis. Tarybos narys Vaclovas Macijauskas taip pat stebėjosi aukštomis kainomis, kad net pastatą iš jūrinių konteinerių planuojama statyti po 2000 eurų už 1 kv. m. Jis pareikalavo, kad bendruomenės iki Tarybos komitetų posėdžių pristatytų realias sąmatas, nes ir patiems vėliau būsią aiškiau. „Auksinių“ tualetų Lietuvoje jau pristatyta. Sąmatos turi būti logiškos“, – sakė politikas.
Verslas „kišo“ koją
V. Macijauskas posėdyje stebėjosi, kodėl kai kurios bendruomenės bijo „sėsti į verslo“ roges, nes jų projektai rodo verslumą, o ne vien tik investicijas, todėl turėtų būti finansuojamos pagal kitą priemonę. D. Šatkus pasidalijo mintimis apie sudaromas nelygias sąlygas kaimo verslininkams: privatus investuoja, rizikuoja savo kapitalu, o atsiranda valdžios finansuojamas verslas, privatus dėl nelygių konkurencijos sąlygų automatiškai bankrutuoja. „Kaip tai suprasti? Ar tai čia mes taip gerbiame verslą?“ – svarstė politikas.
Po ilgokų diskusijų NVO taryba bendru sutarimu nutarė rekomenduoti Savivaldybės tarybai paramos gavimo atveju skirti prisidėjimą lėšomis asociacijai „Dauparų bendruomenė“ (9,4 tūkst. eurų), „Priekulės ainių“, Birbinčių ir Plikių kaimų bendruomenėms – po 23,7 tūkst. eurų.
Savivaldybė pasiklydo?
VVG „Pajūrio kraštas“ VPS administravimo vadovės R. Damulienės nuomone, Savivaldybei „atsijojant“ paraiškas ir galimai naudojantis savo valdžios galia bei projektus atrenkant pagal politinius sprendimus, VVG netenka galimybės sulaukti konkurencingų paraiškų, pažeidžiamos pareiškėjų lygios galimybės bei sąžiningos partnerystės principai.
„Jeigu būtų taip atrenkami visi vietos projektai, išsikreiptų visas strategijos įgyvendinimas. Manau, kad nuo 2015 m. Savivaldybės atstovų dalyvavimas vietos veiklos grupėje nepateisino žmonių lūkesčių – vietoj to, kad būtų teikiama reali pagalba, vyko tik nepamatuoti puolimai, bandoma bet kokia kaina daryti įtaką. Šiandien jau turim rezultatus. VVG valdybos darbe dalyvavo 3 valdžios atstovai, bet rajono biudžete neatsirado eilutės prisidėjimui prie strategijos. Buvo aišku, kada to reikės, nes jau seniai buvo žinoma, kad rajono žmonės galės panaudoti iš viso 2,3 mln. eurų savo gyvenamosios teritorijos kokybės pagerinimui pagal savo pačių poreikius. Gi Savivaldybei reikės prisidėti savo dalį – 323 tūkst. eurų, ir šiai strategijai buvo pritarta. O kas dabar? Savivaldybė pasiklydo“, – po minėto posėdžio „Bangai“ abejones išsakė R. Damulienė. Ji taip pat stebėjosi pozicija, kad verslumas – lyg koks blogis. „Mes sakome, kad bendruomenės turi pagalvoti, kaip išlaikyti pastatus, o Savivaldybės pozicija – prie „verslo“ projektų neprisidėti. Juk bendruomenės yra NVO ir niekada nevykdys tikro verslo, nes jau pagal įstatymus jie uždirbtus pinigus turi grąžinti į organizacijos plėtrą. Sėkmingos organizacijos kuria darbo vietas, gražina savo teritorijas, prisideda prie kitų projektų“, – sakė „Pajūrio krašto“ vadovė.
Beje, šiuo metu „Pajūrio krašto“ pernai spalį naujai išrinkta 12 narių valdyba dirbti negali, nes tebesitęsia teisminis procesas su ieškinius pateikusiais keturiais VVG nariais, nesutinkančiais su visuotinio „Pajūrio krašto“ narių susirinkimo sprendimais.
Jolanta BENIUŠYTĖ
Autorės nuotr.
