B. Markauskas: ar labai stora Savivaldybės piniginė?
„Pasmerkti pinigams“, – sako vieni. „Tiek milijonų, o niekas nedaroma“, – teigia kiti. Ir tai tik keletas teiginių, kai kalba pasisuka apie Savivaldybės piniginės storį. Neabejotinai –skaičiuoti pinigus smagu, na, bent jau taip byloja lietuvių liaudis išmintis, bet neretai, kalbant viena, pamirštama pasakyti ir kitą. Tad kaip yra iš tikrųjų?
Beveik 59 milijonai eurų. Tiek šiais metais yra Savivaldybės piniginėje. Įspūdinga suma, tiesa? Iš karto galvoje ima suktis mintys, kiek už šiuos pinigus būtų galima padaryti – pastatyti mokyklų, nutiesti kelių, sutvarkyti nuotekų tinklų ir taip be galo ir be krašto. TAČIAU. Taip, visada yra tačiau. Tie 59 milijonai eurų tik iš pirmo žvilgsnio atrodo įspūdingas skaičius, bet kai pradedi juos dėlioti, paaiškėja, kad ne taip ir daug „laisvų“ pinigų Savivaldybei lieka.
Savivaldybės biudžetas – tai tarsi daugybę kartų padidintas Jūsų šeimos biudžetas, kurio nemažą dalį „suvalgo“ įsipareigojimai ir būtinosios išlaidos. Kiekvieną mėnesį dalį savo atlyginimo Jūs skiriate paskoloms, mokesčiams, automobiliui išlaikyti, maistui ir t. t. Tai išlaidos, kurių niekaip neišvengsite. Tad kiek lieka tų vadinamųjų „laisvų“ pinigų, pavyzdžiui, nusipirkti knygą, nueiti į filmą ar tiesiog paatostogauti? Skirtingai šeimai skirtingai ir lieka, priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio ir išlaidų. Bet gauta suma nuo to, kas liko, skiriasi ženkliai.
Grįžkime prie Savivaldybės biudžeto. Kas jį sudaro? Didžioji dalis lėšų surenkama iš gyventojų pajamų mokesčio, tikint, kad kuo daugiau dirbančių gyventojų rajone, tuo daugiau pinigų surenkama. Šiais metais ta dalis sudarys apie 27 mln. eurų. Dar vienas Savivaldybės pajamų šaltinis – valstybės dotacijos, jos šiais metais sieks 22 mln. eurų. Iš žemės, nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių į Savivaldybės biudžetą įkrenta dar 2,5 mln. eurų. Daugiau kaip 3 mln. eurų už paslaugas ir nuomą surenka biudžetinės įstaigos. Daugiau nei 2 mln. eurų įmonės ir gyventojai sumoka valstybės ir vietinių rinkliavų už įvairių licencijų, leidimų išdavimą, komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taršos ir išteklių mokesčius.
O dabar – įdomiausia dalis. Kur Savivaldybė šiuos pinigus išleidžia? Beveik 26 mln. eurų atitenka švietimui – mokytojams ir kitam personalui mokami atlyginimai, išlaikomi pastatai, atnaujinama įranga ir t. t. Socialinei apsaugai nukeliauja beveik 7 mln. eurų – socialinės išmokos, mokinių ir keleivių pavėžėjimas, socialinių įstaigų ir darbuotojų išlaikymas. Kelių priežiūrai, asfaltavimui, melioracijai, polderiams, turizmui atitenka daugiau nei 6 mln. eurų. Kultūrai, sportui – dar per 5 mln. eurų. Aplinkos apsaugai – komunalinių atliekų tvarkymui, vandens ir nuotekų tinklams – per 5 mln. eurų. Valdymo ir administravimo paslaugoms – dar per 4 mln. eurų. Sveikatos priežiūrai – apie 1 mln. eurų. Ir tai išlaidos, kurių neišvengsi. Būtent tai užtikrina, kad rajonas „kvėpuotų“, kad žmonės gautų paslaugas.
Tad atmetus visas būtinąsias išlaidas Savivaldybei per metus lieka tik apie 2–3 milijonai eurų, kurie gali būti panaudoti naujiems projektams – darželiams, mokykloms, sporto ir laisvalaikio erdvėms, keliams ir panašiai. Žinant, kaip plečiasi mūsų rajonas, šie pinigai tikrai nėra dideli. Pavyzdžiui, vien žvyrkelių rajone yra 845 kilometrai. Skaičiuojama, kad vidutiniškai kilometrą padengti asfaltu kainuoja apie 450 tūkstančių eurų. Tad matematika paprasta: norint išasfaltuoti visus rajono kelius reikėtų apie 380 milijonų eurų, o turint tik 2–3 milijonus eurų „laisvų“ pinigų per metus, tai užtruktų apie 140 metų ir tai tik tokiu atveju, jei visi šie pinigai tik tam ir būtų skiriami.
Tačiau nereikia pamiršti, kad gyventojai turi ir kitų poreikių. Augant gyventojų skaičiui didėja ir įvairių kitų paslaugų poreikis. Pavyzdžiui, reikia plėsti ugdymo įstaigų tinklą. Vieno darželio kaina, priklausomai nuo jo dydžio, gali siekti ir iki 1,5 mln. eurų. Naujos mokyklos statybos gali kainuoti du ir daugiau milijonų. Eilėje stovi ir Gargždų kultūros centras, daugiafunkcis centras su baseinu ir sporto sale, kiti projektai, kurie rajonui gyvybiškai svarbūs.
Tad, nors iš pirmo žvilgsnio ir atrodo, kad pinigų yra, tačiau labiau pasigilinus matyti, kad Savivaldybės piniginė ne tokia jau ir stora. Greičiau – apyplonė. Ir būtent su tokia pinigine reikia gyventi ir ne tik gyventi, bet ir kurti, statyti, kad rajonas nesustotų vietoje.
Klaipėdos rajono savivaldybės informacija
