Auksinė žuvelė išpildė doviliškės norą

Pernai rašėme apie doviliškių Danos ir Vlado Valiukonių šeimą, kuri mėgaujasi žvejybos malonumais, o pomėgį pavertė verslu – gamina žvejybos reikmenis. Jų dukrą Donatą Kontenienę „Bangos“ skaitytojai irgi pažįsta. Nors Donatai pastarosios varžybos nebuvo sėkmingos, su auksine žuvele vis dėlto ji sutaria. Ši išpildė kūrybingos, aktyvios moters norą – dešimt metų galvoje „žaidusius“ paveiksliukus padėjo paversti romanu „Septynetas“.

Nuo vaikystės linkusi ir prie literatūros, ir prie dailės, Donata vis dėlto pasirinko nemenišką specia-lybę ir iki šiol dirba buhaltere. Jai sekasi ir patinka viskas, ko imasi: piešti, kurti namų aplinką ir, žinoma, žvejoti. Dabar jau aišku, kad veikli jauna moteris atrado dar vieną būdą realizuoti save – rašyti.

„Apie knygą galvojau seniai, tačiau rašyti pradėjau praėjusį spalį. Kovą apie 500 puslapių romanas „Septynetas“ buvo baigtas ir išsiųstas leidyklai“, – tramdydama jaudulį sakė jaunoji kūrėja. Skirtingai nei žuviai, pagauti įkvėpimui Donatai nereikėjo ypatingų pastangų – nei masalo, nei meškerės. „Rašyti lengviau nei žvejoti, – baigusi pirmąją knygą padarė išvadą jos autorė, nepatyrusi kūrybinių kančių. – Kadangi esu „pelėda“, prie knygos sėsdavau vakarais ir nesitraukdavau iki 3–4 val. nakties. Užsidėdavau ausines, įsijungdavau muziką ir rašydavau. Neplanavau, kaip vystysis siužetas, bet paskutinį sakinį žinojau.“ Daug kalbėti apie pirmąją knygą Donata nėra linkusi. Ir to paskutinio sakinio neišdavė.

Tai dviejų žmonių – sulaužytos sielos italo ir į Londoną atvykusios lietuvaitės istorija. Tačiau tai nesąs įprastas saldus meilės romanas. „Pagrindinės mano kritikės buvo mama, brolienė ir giminaitė Reda Kontenienė. Atsižvelgiau ir į jų, ir į vyro pastabas. Galbūt bus tęsinys, bet vasarą rašyti nekyla rankos, vasarą reikia skirti gamtai“, – įsitikinusi Donata.

Ji jau 29 kartus skaitė savo knygą „Septynetas“, tačiau mums knygos teks luktelėti – kol kas ji dar spaustuvėje. Donata jaudinasi žinodama, kad knygą teks pristatyti skaitytojams – jos nekantriai laukia ne tik Dovilų bendruomenė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių