Augdamas laikraštis gausino skaitytojų būrį

Šviesaus atminimo ilgametė „Bangos“ žurnalistė Irena Kasperavičienė, studijuodama Vilniaus universitete, diplominio darbo gynimuisi 1981 m. pasirinko temą, susietą su savo pirmąja ir vos ne vienintele darboviete „Bangos“ redakcija.

Šiandien spausdiname jos diplominio darbo „Klaipėdos rajono laikraščio istorija 1945–1981“ ištrauką, kurioje pateikiamas glaustas kelių dešimtmečių laikraščio vystymosi įvertinimas.

1945 metų gruodžio 21 dieną išėjo pirmasis tarybinis Klaipėdos miesto ir apskrities laikraštis „Raudonasis švyturys“. Jis ragino atstatyti karo ir hitlerinės okupacijos sugriautą kraštą, organizavo naujo gyvenimo statybą.

1951 metais „Raudonasis švyturys“ tapo Klaipėdos rajono laikraščiu. Tai buvo labai sunkūs metai redakcijai. Trūko darbuotojų, buvo be galo silpna materialinė bazė. Tai labai atsiliepė laikraščio kokybei. 1951–1955 metai – patys niūriausi laikraščio istorijoje.

1959–1963 metai – naujų reformų metai. Kurį laiką „Raudonasis švyturys“ buvo sujungtas su Priekulės rajono laikraščiu „Lenino keliu“. Vėliau, panaikinus šį rajoną, dalis jo teritorijos prijungiama prie Klaipėdos rajono. Tokiu būdu išauga skaitytojų ir tuo pačiu neetatinių laikraščio korespondentų skaičius.

1962 metais, įsteigus teritorines gamybines kolūkių ir tarybinių ūkių valdybas, „Raudonasis švyturys“ sujungiamas su Kretingos rajono laikraščiu „Švyturys“ ir eina šiuo pavadinimu iki 1963 metų sausio 1 d.

1963 metų vasario 2 d. išeina pirmasis „Bangos“ numeris. Pastebimai išaugo šio laikraščio žurnalistų meistriškumas, laikraštis tapo žymiai įdomesnis, pasikeitė jo išvaizda. Tradicija tampa darbuotojų mokymasis. Šiuo metu beveik visi redakcijos darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą.

„Banga“ pasižymi žanrų įvairove. Čia dažnai galima rasti apybraižą, vaizdelį, reportažą, straipsnį, analitinę korespondenciją. Žurnalistai ėmė giliau ir įdomiau nušviesti rajono gyvenimą.

Didelis redakcijos pagalbininkas – gausus neetatinių korespondentų būrys. Jie nuolat informuoja redakciją apie naujausius žemdirbių, darbininkų, įvairių sričių tarnautojų pasisekimus, aktyviai dalyvauja laikraštyje vykstančiose diskusijose.

Redakcija jautriai reaguoja į darbo žmonių laiškus, juose keliamus trūkumus, pageidavimus, pasiūlymus. Skaitytojų konferencijos, pokalbiai „už apvalaus stalo“, įvairios anketos padeda ne tik tirti skaitytojų nuomonę apie laikraštyje spausdinamas medžiagas, bet ir padiktuoja naujas temas rašiniams, po tokių susitikimų dažnai gimsta nauji skyreliai, rubrikos.

Nuo pat pirmųjų laikraščio leidimo metų redakcija „globoja“ jaunuosius rajono literatus. Jų kūrinėliai spausdinami kas mėnesį išeinančiame literatūriniame puslapyje.

Daug dėmesio redakcijos kolektyvas skiria kovai už kritikos efektyvumą, užtikrinant spausdintos medžiagos veiksmingumą. Jis siekia, kad į kritiką būtų operatyviai reaguojama, atsakymai spausdinami laikraščio puslapiuose. Didelę paramą teikia rajono partijos komitetas. Spaudos veiksmingumo klausimai dažnai nagrinėjami biuro posėdžiuose, plenumuose.

Per 35 metus laikraštis ne kartą keitė savo išvaizdą. Jeigu pirmieji laikraščio numeriai buvo labai šykščiai iliustruojami TASS’o ir Eltos nuotraukomis, tai nuo 1963 metų atsiranda „sava“ iliustracija. Pasikeitė ir laikraščio laužymo principas. Šiandien pagrindinis reikalavimas laužant laikraštį – aiškumas ir paprastumas. Nemažas čia spaustuvės darbininkų indėlis. Jų dėka „Banga“ tapo žymiai patrauklesnė.

Gerėjant laikraščio kokybei, augo ir skaitytojų ratas. Jeigu pirmaisiais laikraščio leidimo metais „Raudonąjį švyturį“ skaitė 3000 žmonių, tai šiandieninę „Bangą“ jau 10 300.

Nuotr.: Iš kairės – korektorė Nijolė Tamašauskaitė, mašininkė Lat­vytė, buhalterė Vida Sakalauskienė, laiškų skyriaus vedėja Salomėja Dig­lytė-Čičiškina; antroje eilėje – korespondentas Stasys Stončius, redaktoriaus pavaduotojas Antanas Sakalauskas, korespondentas Pranas Savickas, redaktorius Antanas Platužas, korespondentai Justinas Baltrušaitis ir Griciūnas, atsakingoji sek­retorė Aldona Vareikienė. Apie 1970 m.

Artėja kiškių medžioklės sezonas. Daugelis mūsų rajono medžiotojų, eidami medžioklėn, vedasi šunis. Praėjusiais metais teko matyti keletą tokių medžioklių. Ir kokių tik šunų pas medžiotojus nėra! Vieni medžioja kambariniais šuniukais, kiti net bandšuniais, o daugiausia paprastais kiemsargiais. Juokinga ir keista, kad įvairaus margumo ir dydžio šunų gauja, staugdama įvairiais balsais, vejasi kiškelį, o dar keisčiau, kad jie visi užregistruoti kaipo vietos skalikai, nors iš visos margos šunų gaujos nerastumei nė vieno skaliko plauko.

Pas mus medžioklė ne verslinė, bet sportinė, todėl negerai, kad medžiotojų draugija nepadeda medžiotojams įsigyti grynaveislių medžioklinių šunų, o registruoja kokius tik medžiotojai pristato. Būtų gera, jei mūsų medžiotojų draugija paimtų pavyzdį iš kitų rajonų ir leistų medžioti tik su gerais medžiokliniais šunimis.

P. GARKONIS

Neblogi laimikiai

Prasidėjus šalnoms, ir lydekos labiau kimba ant blizgės. Sekmadienio išvykoje teko pastebėti, kad dabartiniu metu gerų rezultatų galima pasiekti spiningaujant balta blizge. Štai sekmadienį, spiningaudami Minijoje, tie, kurie naudojome baltas blizges, grįžome su neblogu laimikiu. Pati mažiausia iš pagautų lydekų svėrė 1,2 kg. Manoma, kad geltonų blizgių lydekos nenori imti todėl, kad daugybė nukritusių geltonų lapų, srovės nešami vandenyje vartosi ir panašiai „blizga“. Gerų rezultatų galima pasiekti blizguojant balta, besivartančia blizge duburiuose.

Z. LIAUDANSKAS

Siūlome racionalizuoti

Naują patiekalą pradėjo gaminti Gargždų valgyklos virėjos. Štai vyriausios virėjos A. Mažeikienės iniciatyva spalio 3 d. pietaujantiems buvo pateikta nauja sriuba, pagaminta iš žirnių, neskustų morkų ir blogai nuskustų bulvių.

Siūlome Mažeikienės išrastą sriubą racionalizuoti: vietoje šaukšto grietinės į ją įpilti saują pjuvenų, kurios prie neskustų morkų ir blogai nuskustų bulvių tikrai tiks, ir išeis toks patiekalas, kuriuo bus galima pavaišinti virėjas, vyriausiajai duodant dvigubą porciją.

Grupė pietavusiųjų