Atostogų malonumai – ant dviračio ir prabangos lopšyje

E. Kudrevičius dviratį renkasi ir atostogaudamas Lietuvoje.

Baikalo ežero pakrantės Rusijoje, Kanarų salynas Ispanijoje, Marokas šiaurinėje Afrikoje, o planuose – Rio De Ženeiras Lotynų Amerikoje. Šiuos svajonių atostogų kampelius žadeikiškis Edvinas Kudrevičius aplanko dviračiu ir nė už ką nekeistų transporto priemonės. Kaip pats sako, tik taip keliaudamas gali betarpiškai pabendrauti su vietiniais, pajusti jų svetingumą ir ekstremaliose situacijose iš naujo pažinti save. Nesvarbu, kad kelionė – be didelių patogumų.

Apie visiškai priešingą atostogų ritmą pasakoja verslininkas bei politikas Algirdas Liaudanskis, šią žiemą poilsiui pasirinkęs Dubajų. Civilizacijos stebuklas Jungtiniuose Arabų Emyratuose tarsi nukėlė į ateitį. Gal politikas modernių idėjų parvežė ir Klaipėdos rajonui?

Dviračiu – olimpiniu keliu

E. Kudrevičius į dviračių žygius leidžiasi su specialaus judėjimo „BaltiCCycle“ entuziastais. Prieš septynerius metus tokiomis atostogomis susižavėjęs Edvinas pirmiausia mynė nuo Briuselio iki Stambulo, vėliau – link Ukrainos, Rumunijos, Lenkijos, apvažiavo Uzbekiją, Kirgiziją, Tadžikiją, Kiniją, taip pat Gruziją, Armėniją, net Naująją Zelandiją, Pekiną ir kt. 2013 m. vasarą dviratininkas su pora dešimčių entuziastų išvyko į kelionę aplink Baikalo ežerą, prieš metus važinėjosi Kanarų salose, o neseniai grįžo iš Maroko. Toks įspūdingas jo aplankytų pasaulio vietovių sąrašas.

Kas ketverius metus dviratininkai išmina į olimpinį žygį – nuo buvusio vasaros olimpiados miesto iki būsimojo. Kitų metų vasarą jau derinamas maršrutas nuo Londono iki Rio De Ženeiro.

Į keliones Edvinas vyksta trumpam atitrūkti nuo šeimos verslo. Kaip įprasta, iki pradinio kelionės taško dviratininkai skrenda ar važiuoja, didesnius atstumus irgi įveikia kitais būdais. Be to, juos visur lydi specialus autobusėlis su daiktais, kad sunkios mantos nereikėtų temptis ant dviračio.

Žygeiviai patys pasirenka, kiek maršruto įveiks. Galima važiuoti visą mėnesį trunkančioje kelionėje arba prisijungti jos eigoje. E. Kudrevičius keliauja su dviratininkais iš viso Pabaltijo, taip pat Lenkijos, Škotijos, Vokietijos ir kt.

Nuotykiai – kasdienybė

Jau kurį laiką Edvinas yra vienas iš šių įspūdingų kelionių organizatorių. Kartu su kolegomis iš „BaltiCCycle“ jis planuoja maršrutus, užsakinėja viešbučius ar tiesiog interneto žemėlapyje nužvelgia vietas, kuriose būtų galima nakčiai pastatyti palapinę. Ant pečių krenta didžiulė atsakomybė, bet keliautojai pripratę prie žygiuose neišvengiamų netikėtumų. „Nuotykiai lydi nuolat. Štai Maroke jau pirmą dieną mus pasitiko didžiulis vėjas ir pliaupiantis lietus. Myniau vos 14 km/h greičiu, o kiti – vos 8–10 km/h. Važiuodami nuo kalno jautėmės taip, tarsi į jį miname, taigi pirmąkart važiavusiesiems tai buvo tarsi krikštas“, – prisiminė Edvinas.

Pašnekovas užsiminė norintis dviračiu apvažiuoti Vietnamą, mat ten – ir gražu, ir pigu. „Dar norėtųsi surengti visus metus truksiantį žygį, prie kurio pakeleiviai galėtų prisijungti patinkančioje vietoje“, – prasitarė jis. Kokios sportinės savybės, amžius rekomenduojami apie tokias keliones svajojantiesiems? „Jei su mumis važiuoja 78 metų senjoras, vadinasi amžiaus cenzo nėra. Fizinis pasirengimas irgi neturi būti ypatingas. Juk kiekvienas mina tiek, kiek pajėgia. Kelionėse turime laisvadienių, per kuriuos samdome gidą ir aplankome istorinius objektus. Kelionės – ne tik važiavimas dviračiu“, – patikslina keliautojas.

Ten, kur daugelis – turtingi

Žiemos atostogoms verslininkas A. Liaudanskis su žmona Silvestra Loreta pasirinko Jungtinius Arabų Emyratus (JAE). Degalinių tinklo „Trevena“ šeimininkas juokiasi išgirdęs klausimą, ar suderino su šeichais tiesioginį naftos vamzdį į Klaipėdos rajoną. „Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Dubajus savąją naftą iš žemės gelmių išpumpavo dar prieš dešimtmetį ir dabar verčiasi iš protingai į turizmą, infrastruktūrą investuotų pinigų“, – patikslina gargždiškis.

JAE – viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių, turtus sukrovusi iš gamtos išteklių vos nuo 1971 m. Septyni Emyratai su sostine Abu Dabiu valdomi šeichų, kurių postai paveldimi. Turtingais save čia laikyti gali bemaž 90 proc. vietinių. Tiesa, tų vietinių nėra nė milijono, nors iš viso JAE gyvena maždaug 9 mln. gyventojų. Didžiulė dalis – atvykėliai, daugiausia – Indijos, Bangladešo, Pakistano gyventojai. Šalis kiekvieną stebina įdiegtomis naujausiomis technologijomis, aukščiausiu saugumo lygiu.

A. Liaudanskis be paliovos vardija arabų kasdienybę: 3–4 metų automobilis laikomas seniena, tad tokie jau eksportuojami į kitas šalis; litras benzino kainuoja 0,5 dolerio, tad masyviomis mašinomis važiuoja, kas netingi; užprogramuoti tramvajai čia važinėja be vairuotojų; gydytojo atlyginimas Dubajuje siekia nuo 75 tūkst. dirhamų (apie 18 tūkst. eurų), geras pareigas užimančio bankininko – 300 tūkst. dirhamų (apie 72 tūkst. eurų) per mėnesį. Šalyje nėra muitų, PVM ir kitų mokesčių, o užsienio kapitalo verslą į rinką atvedęs vietinis iškart gauna 51 proc. jo akcijų. „Emyratai apipinti tokiais mitais, kad neva vaikas čia gimsta su valstybine sąskaita banke. To nėra, tačiau visiems gyventojams garantuojamos darbo vietos, būstas. Maloniai nustebino ir tokia smulkmena – kone prie kiekvieno augaliuko nutiesta laistymo žarna“, – vardija A. Liaudanskis, savaitę gyvenęs Šaržijos miesto viešbutyje šalia Dubajaus.

Prabanga už Turkijos kainą

Liaudanskiai Dubajuje susižavėjo aukščiausiu pasaulyje pastatu (828 m) Burdž Chalifa, kuriame gausu prestižinių biurų, butai parduodami tik pasaulio garsenybėms, o mados namai „Armani“ turi net 40 pastato aukštų. Įspūdį paliko ir šalia esantis Pasaulio prekybos centras. Pastarasis – net 380 tūkst. m², o viduje – apie 12 tūkst. prabangiausių pasaulyje parduotuvių.

Sutuoktiniai pamatė įspūdingąsias Palmių salas, supiltas iš jūros dugno smėlio. Emyratuose galima įsigyti tik tos žemės, kuri supilta būtent dirbtinai, mat kitur neparduodamas nė aras. Žemės kainomis lietuviams domėtis vargu ar verta, mat tokia prabanga prieš kurį laiką pasinaudoti sau leido tik futbolininkas Deividas Bekhemas.

Stipriai pavyduliauti kelionės į Emyratus nereikia. Anot A. Liaudanskio, planuojant iš anksto bilietai atsieina ne brangiau nei kelialapis į Turkiją ar Egiptą. Gargždiškiai keliavo su viena didžiausių šalyje kelionių agentūrų ir visa lietuvių grupe. „Mėgstame keliauti – per metus kur nors išvykstame 2–3 kartus. Esame apvažiavę Viduržemio jūros salynus, Ispaniją ir kt.“, – užsimena verslininkas. Pabuvęs ištaiginguose Emyratuose A. Liaudanskis norėtų pasukti į iš socializmo besivaduojančią Kubą. „Žmona dar norėtų į Indiją, bet aš vis klausiu, kiek skiepų prieš tai teks iškentėti“, – apie kelionių troškulį pasakoja gargždiškis.