Atmintis

Gargždų karių kapinėse – dar vienas smėlio kauburėlis


Šeštadienį Gargždų karių kapinėse buvo perlaidoti septynių tarybinės armijos karių, žuvusių 1945 m. sausį, palaikai. Į amžino poilsio vietą jie palydėti eilėmis, malda ir salvėmis. Perlaidojimo ceremonijoje dalyvavęs Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje Anatolijus Krotkovas, karo veteranai dėkojo lietuviams už pagarbą žuvusiems kariams ir jų atminimo saugojimą.


Palaikus iškasė kelininkai


Gargždų karių kapinėse ne pirmą kartą perlaidojami Antrojo pasaulinio karo dalyvių palaikai. 2002 m. lapkritį platindami kelią iš Jakų į Dovilus kelininkai atkasė keturias kapavietes. Kartu su netvarkingai sumestais žmonių palaikais rasta daug šaudmenų, amunicijos, aprangos, apavo ir asmeninių daiktų likučių. Ištyrę specialistai nustatė, kad kapavietėse – Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, greičiausiai per Klaipėdos šturmą, 24 žuvusių karių palaikai. Vietos gyventojų liudijimais, daugelio žuvusių kareivių kūnai iki pavasario gulėję laukuose ir tik pavasarį buvę sutempti į bombų ir artilerijos sviedinių išraustas duobes ir užkasti. 2003 m. gegužę jie buvo perlaidoti Gargždų karių kapinėse.


Praėjusią vasarą Švepelių kaime rasti dar kelių Antrojo pasaulinio karo dalyvių palaikai. „Apibendrinus visą medžiagą galima manyti, kad šioje kapavietėje buvo ne mažiau kaip septynių vyrų palaikai; vieno jų amžius mirties metu buvo 16-18 m., bent vieno 30-35 m., likusių amžius nenustatytas. <…> Liudininkų parodymų ir antropologinės analizės duomenys sutampa ir leidžia patvirtinti, kad tai 1945 m. sausio mėn. žuvusių tarybinės armijos karių palaikai. Sužalojimų pobūdis leidžia manyti, kad kai kurie jų galėjo žūti artilerijos apšaudymo ar aviacijos bombardavimo metu“, – daro išvadas antropologinius palaikų tyrimus atlikęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros prof. dr. Rimantas Jankauskas. Nei 2002 m., nei pernai rastų karių palaikai neidentifikuoti.


Perlaidojimu rūpinasi komisija


„Rajono Savivaldybės tarybos įsakymu buvo sudaryta palaikų perlaidojimo ir įamžinimo komisija, į kurią įeina Rusijos Federacijos konsulato vicekonsulas Klaipėdoje Anatolijus Muzyčenko, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, rajono Higienos centro, Kultūros skyriaus atstovai ir kt. Komisija numato lėšas, palaikų perlaidojimo scenarijų ir datą, – sakė Sonata Šmatauskienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė. – Gargždų krašto muziejui perduoti kapavietėje rasti šoviniai, šalmo, kareiviško bato liekanos“.


Praėjusią vasarą rastų tarybinės armijos karių palaikai dviejuose karstuose šeštadienį perlaidoti Gargždų karių kapinėse. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Klaipėdos rajono meras V. Dačkauskas, Rusijos Federacijos generalinio konsulato konsulas Klaipėdoje A. Krotkovas, Rusijos Federacijos generalinio konsulato Klaipėdoje vicekonsulas A. Muzyčenko, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Vitalijus Juška, Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas, Gargždų miesto garbės pilietis Jonas Paulauskas, Gargždų miesto seniūnas Saulius Bakšinskis, karo veteranai ir Karinių pajėgų kariai.


Atsisveikinimo kalboje rajono meras V. Dačkauskas akcentavo, kad XX a. Lietuvoje kirtosi ne tik skirtingų tautų ir kultūrų, bet ir karo keliai, ne kartą liejosi kraujas: „Gargždų, Dovilų, Kretingalės karių kapinėse ir kapavietėje Vėžaičių miestelio kapinėse šiuo metu palaidota per 3 tūkstančius Antrajame pasauliniame kare žuvusių karių, Gargždų karių kapinėse – 496 kariai. Šiandien čia amžino poilsio atguls dar septynių tarybinės armijos karių palaikai.“ Meras priminė skaudžią tiesą, kad tūkstančių lietuvių palaikai irgi ilsisi toli nuo tėvynės – Sibiro žemėje. „Jie niekada nepagalvojo su kuo nors kariauti, o tikėjosi visą gyvenimą dirbti žemę savo tėvynėje. Didelė dalis jų net po mirties nesugrįžo į gimtinę, o tebesiilsi šalia kitų tautybių likimo brolių Sibiro platybėse. Kapai ne gimtojoje žemėje – toks XX a. amžiaus antspaudas, – sakė meras V. Dačkauskas. – Suteikdami poilsį savo žemėje Antrajame pasauliniame kare žuvusiems kariams tarsi dar sykį įrašome savo krašto istorijos puslapiuose svarbiausią visų tautų norą – karai neturi pasikartoti.“


Padėka už saugojimą


Rusijos Federacijos generalinis konsulas Klaipėdoje A. Krotkovas priminė, kad Lietuvoje palaidota daugiau kaip 180 tūkstančių rusų karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, iš kurių 15 tūkstančių – nežinomi kariai. „Vakarų Lietuvoje 64 karių kapinėse ilsisi 90 tūkstančių rusų karių. Mes matome, kaip rūpestingai Lietuvoje saugomas žuvusių karių atminimas. Rusijos žmonės vertina rusų karių kapinių išsaugojimą“, – sakė generalinis konsulas A. Krotkov ir padėkojo šios ceremonijos organizatoriams ir visiems jos dalyviams.


„Praėjo daugiau nei 63 metai nuo tos dienos, kai Lietuvos žemė priėmė rusų karius į savo glėbį. Mes, karo veteranai, esame dėkingi lietuvių tautai už tuos broliškus jausmus, parodytus žuvusiesiems Antrajame pasauliniame kare, kuriame kariavo 150 tautybių kariai“, – jaudindamasis kalbėjo Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos karo veteranų tarybos pirmininko pavaduotojas Konstantinas Šišorinas. – Dėkoju tiems, kurie taikos dienomis radę rusų karių palaikus jų neužkasė, nesulygino buldozeriu tos vietos, o surinko kaulus ir leido palaidoti šalia likimo brolių. Mus, veteranus, labai jaudina šie įvykiai. Tai dar labiau skatina stiprinti tautų draugystę ir bendradarbiavimą. Tikiu, kad ne tik buvusios Tarybų Sąjungos, bet ir visų Europos tautų draugystė stiprės.“


Žodis buvo suteiktas Vladimirui Malyševui, kalbėjusiam apie fašizmo tikslus, patyrusiam ne tik karo, bet ir konclagerių siaubą. Savo eilėraštį paskaitė karo veteranas Aleksandras Bubličenko.


Žuvusių karių atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Gargždų šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas J. Paulauskas visus susirinkusiuosius pakvietė maldai, sakydamas, jog ši vieta, karių kapinės, mums būtų priminimas, kad Dievas siųstų pasauliui taiką ir ramų gyvenimą.


Karinių pajėgų kariai į pašventintą duobę nuleido karstus su žuvusiųjų palaikais. Jų atminimui nuaidėjo salvės. Ant supilto kapo padėta gėlių. Jaudinančioje perlaidojimo ceremonijoje skambėjo eilės ir muzika.


Laima ŠVEISTRYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių