Atminties kelias Veiviržėnuose

Rugsėjo 23-ioji susijusi su šimtų tūkstančių bendrapiliečių netektimi, skirta žydų tautybės Lietuvos piliečių atminimui, kurie gyveno ir buvo sunaikinti nacių bei jų vietinių pagalbininkų – pradedant Veiviržėnų gatve ir baigiant didžiųjų miestų įvairiomis gatvėmis. Kad panašūs dalykai niekada nepasikartotų, garsus prancūzų mikrobiologas, chemikas, vienas iš imunologijos pradininkų, atradęs fermentacijos ir daugelio ligų šaltinį, Pasteras Louis yra pasakęs: „Esame atsakingi ne tik už tai, ką darome, bet ir už tai, ko nedarome.“ Kaip žinia, karo metais buvo asmenys, kurie šaudė tautiniu, rasiniu, ideologiniu pagrindu neįtikusius, niekuo nekaltus žmones. Iš kitos pusės buvo drąsiausi, kurie ėjo prieš režimų srovę, o jų, gelbėtojų, pavardės kartais skamba ne taip garsiai, tačiau yra atmintis, kuri liudija.

Atsiliepdami į Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kvietimą prisidėti prie pilietinės iniciatyvos, kartu su kai kuriais Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos aukštesnių klasių gimnazistais, remdamiesi šaltiniais, geopolitiniame fone po sakinį dėliojame mozaiką apie čia gyvenusią, kūrusią, dirbusią ir žuvusią žydų bendruomenę.

Šios tautybės gyventojai miestelyje įsikūrę prieš daugiau nei du šimtus metų vertėsi amatais, prekyba, žemės ūkiu. Einant laikui turėjo maldos ir susirinkimų namus – sinagogą, mokyklą hebrajų (ivrito, semitų kalba, kuria kalba apie 7 mln. žmonių daugiausia Izraelyje) biblio­teką. Baigęs vietos mokyklą jaunimas toliau studijuoti vykdavęs į Švėkšną arba Telšių Ješivą (Judaizmo dvasinę seminariją). Minima Veiviržėnuose gimusi žydų kilmės JAV rašytoja, rašiusi noveles, žurnalistė, dirbusi Niujorko „Jewish Morning Journal“ redakcijoje Rachelė Luria.

1923 m. čia gyvenę 259 žydų tautybės žmonės, sudarę apie 28 proc. bendro miestelio gyventojų skaičiaus. To paties dešimtmečio pabaigoje minima konkurencinė trintis tarp vietos gyventojų, bandymų suniokoti turtą, tačiau neminima smurtinių dalykų. Naciams užėmus Klaipėdos kraštą dalis žydų apsistojo netoli pasienio esančiuose Veiviržėnuose, bet jau buvo prasidėjusi emigracija į Palestiną, tad karo išvakarėse miestelyje, manoma gyveno apie du šimtus šios tautybės Lietuvos piliečių. Tuo metu virš Europos plačiai išskleidžia sparnus nacizmas ir komunizmas. Komunistai skelbė pasaulinę klasių kovą, tad Rusijoje teroristiniam bolševikų sparnui užgrobus valdžią prasidėjo priešiškos visuomenės naikinimas. Galutiniame rezultate turėjo likti dvi draugiškos – darbininkų ir valstiečių klasės, bei negausi griežtai kontroliuojama inteligentijos grupelė. Nacizmas sakė, kad turi vykti pasaulinė rasių kova, tad pradėjo naikinti žmones rasiniu pagrindu, siekdami įtvirtinti tariamai pranašesnes rases. Tiek viena, tiek kita ideologijos nepripažino laisvos visuomenės, žmonių apsisprendimo, demokratinio valdymo, sukarino valstybes, okupavo kitų valstybių teritorijas. 1940 m. birželio viduryje Adolfo Hitlerio tankai važinėja Paryžiuje, Josifo Stalino kariauna, remdamasi slaptais susitarimais, okupuoja Lietuvą, Latviją, Estiją. Pastarosiose šalyse sugriaunamas valstybingumas, prasideda gyventojų suiminėjimai, po metų – trėmimai. Metus buvusi sovietų valdžia, be kita ko, Veiviržėnuose spėjo nacionalizuoti keletą parduotuvių, uždaryti hebrajų mokyklą, įtraukti žydus į ūkines ir kitas veiklas.

Kuomet apsisukę Europoje naciai puola buvusius sąjungininkus sovietus, Lietuvoje prasideda nacių okupacija, pradedant Gargždais (1941-06-24 čia sušaudytas 201 žmogus) masiškai liejasi bendrapiliečių žydų kraujas. Po keleto dienų, birželio 28 d., naciai Veiviržėnuose suėmė apie 40–60 jaunų žydų vyrų ir nuvežė juos į darbo stovyklas prie Šilutės, iš kur jie nebegrįžo. Rugsėjo 21 d. visos likusios žydų tautybės moterys ir vaikai (taip pat likę miestelyje pagyvenę vyrai) nužudomi giraitėje prie Trepkalnių kaimo. Iš buvusios bendruomenės minimi išlikę gyvi keletas žmonių – pabėgusi ir Veiviržėnų klebono Galdiko paslėpta Fruma Popes, nesušaudyta likusi Idkė Šlimovičiūtė, O. Žutautienės išgelbėta viena žydė, kurią priglaudęs Judrėnų kunigas, draugų paslėptas mokytojas Povilas Saudargas (persekiotas dėl to, kad motina buvo žydė). Sunaikintas krašto ekonominis, kultūrinis potencialas, miestelio koloritas, dėl gausios žydų bendruomenės turėjęs Viduržemio jūros aromatą.

Su gimnazistais, lydimi direktorės pavaduotojos ugdymui ir užklasinei veik­lai Jurgitos Rudienės mes pasiekėme vietą, kur prieš 79 metus aidėjo šūviai, sužeisti žmonės buvo uždaužomi kastuvais. Čia baigiasi mūsų pasakojimas, lieka atmintis ir tikėjimas, kad blogio darbai neamžini, o tiesa nugalės. Turbūt dažnas sutiks, kad mokykloje turime išmokti ne tik istorijos klasiką...

Arūnas MIKALAUSKAS

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos mokytojas


Taip pat skaitykite:

A. Bogdanovas. Svarbu didinti gyventojų pasitikėjimą ir gerinti paslaugų teikimą
Rinkimų drama baigėsi P. Gražulio pergale:  R. Petrauskienė sustoti neketina
Panaudotoms žvakidėms – specialūs konteineriai kapinėse
Pertekliniai ženklai prie įstaigų
Jaunieji gargždiškiai – II lygos nugalėtojai
Lietuvos vyrų tinklinio čempionate – setas su 70 taškų
Veiviržėniškės gėlės – įvairioms progoms
Apdraudusieji ūkinius gyvūnus gali susigrąžinti dalį išlaidų
Kai išgyveni tai pats, – į ligą žiūri kitomis akimis
Džiaugiuosi, kad mečiau, ir raginu tave padaryti tą patį
Konsultavimo paslaugos kaime –  abipusė nauda

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi?

Seimo rinkimų antrojo turo Klaipėdos…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook