Atgarsiai
Nepakantumas – kovos su teršėjais būdas
Dėl šiukšlinimo gamtoje ir viešose vietose diskusijos vyksta ne pirmą pavasarį. Kaip spręsti šiukšlinimo problemą, dažnai svarsto tvarkingoje aplinkoje gyventi ir poilsiauti norintys rajono ir miesto gyventojai. Apie tai ne kartą rašėme „Bangoje“. Tačiau ar visi žino, kur kreiptis pamačius verčiančius šiukšles neleistinose vietose gamtos teršėjus? Mintimis apie poilsį gamtoje ir šiukšlinimą dalijosi Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Atšilus orui prasidės poilsiavimo gamtoje sezonas. Prie upių, ežerų, karjerų gamtos pasiilgę žmonės veržiasi ne tik pėsčiomis, bet ir mašinomis. Dažnai jie nepaiso pakrančių apsaugos ruožų, ženklų, draudžiančių mašinas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinių. „Kiekvieną saulėtą savaitgalį – prie Minijos šimtai pažeidėjų. Pakrančių apsaugos ruože draudžiama važinėti mašinomis, kūrenti laužus, triukšmauti. Tačiau kas paiso šių draudimų? Įsigalėjęs nebaudžiamumas. Kiek sykių plaukiau Minija, nė karto nesutikau aplinkosaugininkų. Manau, jie nedirba savo darbo“, – sakė ekologas E. Paplauskis. Pasak jo, žmogus, kuris nelėbauja, neturi galimybės ramiai pabūti gamtoje. „Iš tokio žmogaus Minija atimta. Jis negali pailsėti, pažvejoti, nes kas 20 metrų pakrantėse griaudi muzika, girtuokliaujama ir šiukšlinama“, – piktinosi E. Paplauskis. Jo nuomone, tuo reikia susirūpinti, nes daugybė žmonių norėtų ilsėtis prie Minijos, tačiau tai neįmanoma dėl lėbautojų, triukšmautojų ir šiukšlintojų. „Nei policija, nei aplinkosauga nevykdo savo funkcijų“, – tvirtino gargždiškis ekologas.
Paklaustas, kaip kovoti su gamtos teršėjais, E. Paplauskis pasiūlė: „Kadangi žmonės elgiasi nežmoniškai, reikia atpratinti juos poilsiauti palei visą Miniją, ten, kur jiems šauna į galvą, ir nukreipti į įrengtas poilsiui vietas. Žinoma, jas reikia sutvarkyti: turi būti galimybė statyti palapines, atsiprausti, pasiruošti maisto. Savivaldybė turi nuspręsti, kaip sukurti infrastruktūrą, kad žmonės rinktųsi poilsį tam skirtose vietose ir nekenktų gamtai. Poilsiauti draustinių teritorijose reikia griežtai uždrausti.“ Pasak ekologo, jei turistiniuose lankstinukuose reklamuojama Olando kepurė, tai Savivaldybė turi skirti lėšų jai sutvarkyti, nes ten, kur žmonės, ten ir šiukšlės. Sutvarkyti poilsiautojų traukos centrų už dyką neįmanoma, todėl, jo nuomone, geriau iš verslininko, kuris vysto verslą poilsiui skirtoje vietoje, nerinkti kai kurių mokesčių, tačiau jį įpareigoti tvarkyti teritoriją.
„Dėdės šiukšlina, o vaikai renka. Šitaip nesutaupysim. Manau, gana išnaudoti vaikus. Ne jie turi tvarkyti parkus, Minijos, karjerų pakrantes. Tegul jie susitvarko savo mokyklos aplinką, o viešoms teritorijoms tvarkyti reikia skirti lėšų“, – įsitikinęs E. Paplauskis. Jo nuomone, viešose teritorijose tvarkos dar nebus ilgai, nes jos nėra ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Visuomenės požiūris į daugelį dalykų pasikeisiąs dar negreit. „Dažniausiai gimęs vergijoje netaps visaverčiu žmogumi. O gimęs sovietinėje imperijoje sveikas nebus. Turi pasikeisti bent trys žmonių kartos“, – tvirtino ekologas. Tačiau jis ragina žmones būti aktyvius ir nepakančius: „Nepastebėtam išversti šiukšles nėra lengva, todėl reikėtų užsirašyti mašinos numerį, pranešti tarnyboms, policijai bei nebijoti paliudyti teisme.“
Laima ŠVEISTRYTĖ
