Atgarsiai

Biurokratinė ranka nubraukia A. Narbekovo nuopelnus?

Praėjusią savaitę žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo faktas, kad olimpinis futbolo čempionas Arminas Narbekovas neteko Lietuvos pilietybės.

Atgautų davę priesaiką

Sprendimą dėl futbolininko ir jo žmonos Ritos turėtos mūsų šalies pilietybės panaikinimo priėmė Migracijos departamentas. 43 metų Lietuvos futbolo legendai ir jo žmonai Ritai pilietybė panaikinta remiantis pilietybės įstatymo 18 str., 1 dalies 2 punktu, kuris skelbia, kad Lietuvos pilietybės netenkama įgijus kitos šalies pilietybę. Visa Narbekovų šeima turi ir Austrijos pilietybę. Tačiau A. Narbekovo atžvilgiu taip pat galioja 1995 metais tuomečio prezidento Algirdo Brazausko pasirašytas dekretas, kuriuo futbolininkui išimties tvarka yra suteikta Lietuvos pilietybė. Tačiau tam, kad asmuo įgytų visas piliečio teises ir pareigas, jis privalo duoti priesaiką. Nei A. Narbekovas, nei jo žmona priesaikos esą iki šiol nedavė. Atlikę šią procedūrą sutuoktiniai vėl galėtų gauti lietuviškus pasus net ir turėdami kitos šalies pilietybę. Mat įstatymai leidžia išsaugoti antrą pasą, jei Lietuvos pilietybė suteikiama išimties tvarka.

Migracijos departamento sprendimas atimti Lietuvos pilietybę geriausiam visų laikų šalies futbolininkui sukėlė itin neigiamą visuomenės reakciją. Komentuodami šį sprendimą internete gyventojai piktinosi ir kritikavo tokį sprendimą. Ne vienas pasisakymas dvelkė ir subtilia ironija. „Gerai, kad atėmė pilietybę, nes jis per daug nusipelnė Lietuvos labui. Visiems reikia atimti, kas garsina Lietuvos vardą“, – piktai šmaikštavo vienas komentatorius.

Olimpiečiui reikėjo padėti

Išgirdę šią naujieną nustebę buvo ir Gargžduose gimusį ir augusį futbolininką pažįstantys gargždiškiai. „Labai nustebau apie tai išgirdęs. Nesu teisininkas, negaliu analizuoti priežasčių, kodėl buvo priimtas toks sprendimas. Vis dėlto keista, kad pilietybė taip lengvai atimta tiek daug Lietuvai nusipelniusiam žmogui. Tai išskirtinis atvejis, tad gal nereikėjo taip lengvai švaistytis tokiais sprendimais, juk ne tiek daug turime žmonių, kurie savo nuopelnus skyrė šaliai. Man sunkiai suprantama, kaip greitai biurokratai pamiršta istoriją ir lengva biurokratine ranka viską nubraukia“, – kalbėjo VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos pirmininkas Dainius Šatkus. Panašios nuomonės buvo ir VšĮ „Gargždų futbolas“ valdybos narys Rinaldis Bendikas: „Mano nuomone, sprendimas buvo priimtas per greitai. Viską buvo galima išsiaiškinti abipusėje diskusijoje su Arminu. Manau, būtų užtekę jį informuoti, kad ta procedūra buvo praleista, ir viską sutvarkyti ramiai be triukšmo ir skambesio. Visi iš Armino pasisakymų matėme ir girdėjome, kad Lietuvos pilietybė jam yra labai brangi ir jis siekia ją išsaugoti.“

Vienas iš garsiausių Lietuvos futbolininkų, „Bangos“ vyriausiasis treneris Valdas Ivanauskas taip pat teigė, kad taip greitai nubraukti viską, ką Arminas Narbekovas davė Lietuvai, yra nesolidu. „Nelengva jam pilietybę buvo gauti, ji suteikta išimties tvarka. Tad dabartinėje situacijoje, kai niekas neįspėjo, kad jam reikia duoti priesaiką, ją imti ir atimti, yra nesolidu. Visgi manau, kad greitai bus atliktos visos reikalingos procedūros, ir šis klausimas išsispręs“, – vylėsi V. Ivanauskas.

Armino Narbekovo pasiekimai:

– Seulo olimpinis čempionas (su SSRS rinktine, 1988 m.);

– Universiados čempionas (SSRS rinktinė sudaryta „Žalgirio“ pagrindu, 1987 m.);

– SSRS čempionato bronza (1987 m.);

– Austrijos čempionas (1991 m., 1992 m., 1993 m.);

– Austrijos taurės laimėtojas (1993 m., 1994 m.);

– Geriausias Lietuvos futbolininkas (1985 m., 1986 m., 1987 m., 1988 m.);

– 2005 m. vasarą Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamente apdovanotas Garbės komandoro ženklu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.

Milda JUDELYTĖ