Atgaivinta pažintis prieš 40 metų buvusių klasės draugų

Liepą susitiko 40 metų nematę vienas kito klasės draugai, kurie 1979 metais baigė Pašlūžmio aštuonmetę mokyklą. Galbūt ne visiems įprasta susitikti baigus aštuonmetę mokyklą, tačiau pirmoji mokykla nuo pat pirmųjų dienų kelia didžiausius prisiminimus.

Čia mes nuo vaikystės užaugom, tvirtėjom, įgijom visas gyvenimiškas patirtis. Todėl ta mokykla yra pati brangiausia, ir pirmieji mokytojai mieliausi. Visi tie metai prabėgo, kol visi kūrėsi savo gyvenimus, augino vaikus. Iškeliavus vaikams kurti savo gyvenimus, lieka daugiau laiko atgaivint senus prisiminimus. O kodėl gi ne, juk mes čia žaidėm, išdykavom ir mokėmės kartu. Smagu sugrįžt į vaikystę, kaprizingą paauglystę.

Išsiilgę vienas kito ar vedami smalsumo po 40 nesimatymo metų, per kuriuos daugelis nė karto nebuvo susitikę, tą sekmadienio priešpietį rinkosi prie mokyklos. Džiugu ir malonu buvo sutikti ir iš naujo susipažinti. Jausmai užplūdo ne vieną, juk tada buvome tik vaikai, o dabar jau gerokai subrendę, žilstelėję rimti vyrai ir moterys, užauginę savo vaikus, skaičiuojantys savo anūkus.

Miela buvo čia sutikt ir buvusią klasės vadovę Eleną Bagdonienę. Bendraklasis Antanas Vanagas, dirbantis toje pačioje mokykloje, aprodė visas klases ir patalpas, nuo čia ir prasidėjo visi prisiminimai. Dar žvali ir energinga išlikusi auklėtoja prisiminė, kas kaip sėdėjo, susodino visus klasėje pagal eilę: čia Gintaras Varanauskas, čia – Aldona Rauktytė, Antanas Vanagas, Virginija Greivytė, Danguolė Grevytė, Arūnas Andrijauskas, Alvydas Bočkus, Adolfas Dembinskas, Kazys Rauktys, Sigitas Plauška, Irena Virbauskaitė, Alfredas Rauktys. Jie visi užėmė savo buvusioje klasėje suolus, tačiau dėl įvairių priežasčių neatvyko Dalia Litvinaitė, Vytautas Žvirblis, Kazys Balsys, Antanas Kažukauskas, Irena Žemgulytė, Antanas Virbauskas. Organizatorė Aldona Rauktytė surinko visų klasiokų kontaktus, tačiau nebesuspėjo atrasti Marytės Serapinaitės. Klasėje mokėsi 20 mokinių. Auklėtoja E. Bagdonienė auklėtiniams kaip ir senais laikais vedė pamoką, tačiau pasakė, kad šį kontrolinį darbą mums užduoda paskutinį kartą – reikėjo atsakyti į klausimus apie save. Mokytojai taip pat svarbu mokinių gyvenimas ir jų nuomonė. Po pasibuvimo mokykloje visi patraukė į vietos kapinaites, kur ilsisi viena bendraklasė ir kiti artimieji.

Toliau pažinties pratęsimui ir pasibendravimui visi buvo pakviesti į bendraklasio ūkininko Alvydo Bočkaus sodybą. Čia daug buvo išsakyta prisiminimų ir pasisakymų apie savo gyvenimo kelią.

Dėkojame gerbiamai auklėtojai už žinias, už tai, kad parodė kelią į gyvenimą, į draugystę. Iki graudumo miela, kad po tiek metų mūsų mokykla vis dar yra, kad ir Jūs, brangi Auklėtoja, vis dar linksma ir žvali, kad nenuilstamai gyvenimo kasdienybėje ieškote gėrio, mielai bendraujate, ačiū, kad įskiepijote ir mums, savo auklėtiniams.

Po tokio gražaus susitikimo visiems išliko noras ir toliau bendrauti.

Aldona RAUKTYTĖ-TAMOŠAUSKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių