Asmeninė patirtis

Kūdikio netekę gargždiškiai siekia atpildo medikams


Gargždiškiai Diana ir Antanas Rumšos pernai Kretingos ligoninėje gimdymo metu netekę savo sūnaus praėjusią savaitę tikėjosi išgirsti Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą, tačiau posėdis buvo atidėtas. Dar prieš teismą su Antanu Rumša kalbėjomės apie pernai jų šeimą ištikusią tragediją, dabar vykstantį teismo procesą, šeimos ligoninei pateiktą 10 milijonų ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei planus bylinėtis su Sveikatos apsaugos ministerija. Pavargęs nuo teismų maratono vyras sakė, kad jau išgirdęs tiek melo, kad nebesitiki teisingo sprendimo, tačiau tikino kovosiantis iki galo.


Teismo posėdis atidėtas


Diana ir Antanas Rumšos savo sūnaus gimdymo metu Kretingos ligoninėje neteko pernai sausio 26 d. Tragiškai pasibaigusio kūdikio gimdymo aplinkybes tyrę ekspertai pripažino, kad kūdikis užduso dėl per vėlai atlikto cezario pjūvio. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl abiejų Kretingos ligoninės akušerijos-ginekologijos skyriaus medikių Stasės Madzajienės ir Nijolės Satkauskienės padarytų klaidų pernešiotas D. Rumšienės kūdikis gimė su žuvusiomis smegenimis. Už tai įstatymas numato atimti teisę dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, skirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.


Praėjusią savaitę Kretingos rajono apylinkės teisme turėjo būti baigta nagrinėti kūdikio mirtimi kaltinamų Kretingos ligoninės gydytojų Stasės Madzajienės ir Nijolės Satkauskienės baudžiamoji byla. Šio nagrinėjimo metu teismas turėjo pasisakyti ir dėl ligoninei gargždiškių Dianos ir Antano Rumšų pareikšto 10 milijonų ieškinio. Tačiau teismo posėdis buvo atidėtas, nes neatvyko gydytojos S. Madzajienės advokatas.


Turėtų prarasti licencijas


Dar prieš teismą Antanas Rumša teigė, kad netiki, jog bus priimtas teisingas sprendimas. Paklaustas, koks sprendimas jį tenkintų, vyras sakė: „Norėčiau, kad Kretingos ligoninės keturi gydytojai atsisėstų į teisiamųjų suolą. Kalbant apie neturtinę žalą, jeigu tie gydytojai atsidurtų už grotų, tai gal mus tenkintų ir mažesnė nei 10 milijonų litų suma“. Pašnekovas teigė norintis, kad medikai patirtų tai, ką išgyveno jie su žmona. Anot jo, jie turėtų prarasti gydytojo veiklos licencijas: „Norėčiau, kad jie netektų galimybės dirbti pagal savo profesiją, ir ta klaida, kaip jie vadina mūsų kūdikio mirtį, juos lydėtų visą likusį gyvenimą“. Vyras teigė negalintis įsivaizduoti, kad medikai, kurių skyriuje per kiek daugiau nei metus gimdymo metu mirė du kūdikiai, galėtų toliau dirbti savo darbą. „Neapgyniau savo sūnaus, tad dabar jaučiu pareigą pasistengti dėl kitų vaikų, norisi juos apsaugoti nuo tokių medikų“, – teigė A. Rumša.


Naujoji Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė Rumšų šeimos situaciją, kol nesibaigęs teismo procesas, komentuoti atsisakė.


Bylinėsis su ministerija


Šeima, sulaukusi minėtos bylos baigties, planuoja ieškinį neturtinei žalai atlyginti pateikti ir Sveikatos apsaugos ministerijai. A. Rumšos nuomone, ministerija turi atsakyti už tai, kad buvo išduota licencija cezario pjūvio nemokančiai atlikti medikei. Kol kas A. Rumša neatskleidžia, koks bus šio ieškinio dydis, bet teigia, kad jis bus didelis: „Reikia, kad ministerija suprastų, kokia yra atsakomybė išduodant gydytojo veiklos licenciją nepakankamai kvalifikuotam specialistui. Jei gydytoja, kuri nemoka atlikti cezario pjūvio, nebūtų gavusi licencijos, tai mūsų kūdikis šiuo metu tikriausiai būtų gyvas“.


Pašnekovas pasakojo renkąs dėl medikų aplaidumo ir kompetencijos stokos kūdikių bei vaikų mirtimi pasibaigusius gydymo atvejus. „Jau žinau vienus tėvus Panevėžyje, kurių trejų metų sūnus taip pat mirė dėl gydytojų aplaidumo. Jis tris savaites buvo gydomas Panevėžio ligoninėje, per tą laiką jam nebuvo atlikti kraujo tyrimai, todėl nesužinota, kad jo kepenys negamino vieno fermento. Jei laiku būtų patikrinę jo kraują ir leidę reikiamą fermentą, tas vaikas būtų gyvas“, – sakė vyras. A. Rumša teigė Kretingoje radęs dar dvejus tėvus, kurių vaikai taip pat mirė dėl gydytojų kaltės.


Neturtinė žala – neaprėpiama


Paklaustas, kodėl nusprendė pateikti didžiulį net 10 milijonų litų ieškinį neturtinei žalai atlyginti, vyras sakė: „Nors tai neturtinė žala ir jos negalima išmatuoti pinigais, manau, kad mūsų netektis yra didžiulė, todėl ir žala turi būti neaprėpiama“. Jis teigė, kad už vaiką kiekvieni tėvai paaukotų savo sveikatą ir gyvybę, todėl kūdikio mirtis tėvams yra ypač skaudi. „Juk nė vieni tėvai savo vaiko neatiduotų nužudyti už 10 milijonų. Tad, kai kalbame apie vaiko gyvybę, tai tikriausiai tie 10 milijonų nėra labai dideli pinigai“, – svarstė A. Rumša. Anot jo, keliolikos tūkstančių litų ieškinys žeistų jo savigarbą. „Negalėčiau teistis dėl 20 tūkstančių litų, taip visai negerbčiau savęs. Sakykime, jus sumušė, jūs ilgai gulėjote ligoninėje, jūsų žaizdos sugijo, tai gal neturtinė žala tokiu atveju ir nebus itin didelė. Bet iš mūsų atėmė kūdikį, ir ta žaizda jau niekada neužgis. Mūsų netektis ir skausmas yra didžiulis, todėl ir neturtinė žala turi būti didžiulė“, – dar kartą akcentavo vyras. Jis sakė manantis, kad teisingumas turėtų remtis principu, jog nukentėjęs žmogus po teismo priimto sprendimo turėtų jausti bent jau moralinį pasitenkinimą. Pašnekovas teigė, kad normalioje Europos Sąjungos valstybėje ši žala neatrodytų per didelė ir tikriausiai būtų priteista: „Lietuvoje, manau, dėl to dar teks pakovoti. Nors yra pavyzdžių, kad ir mūsų šalyje žmonės vis dažniau prisiteisia neturtinę žalą“.


Klaida – ligoninės pasirinkimas


Prisiminęs prieš metus Kretingos ligoninėje išgyventas akimirkas vyras sakė, jog dabar jam atrodo, kad didžiausią klaidą padarė pasirinkdami šią ligoninę: „Sprendimas gimdyti Kretingoje buvo didžiausia mūsų klaida. Tačiau žmonos mama ilgą laiką dirbo šios ligoninės ginekologijos-akušerijos skyriuje, Dianai ši ligoninė buvo artima nuo vaikystės, todėl ją ir pasirinkome“. Dabar vyras tikino, jog labai gailisi tokio sprendimo. „Aš suprasčiau, jei gimdyti su žmona būtume važiavę pas kokią bobutę į kaimą. Tada belieka tikėtis, kad tave globos angelas sargas, ir viskas baigsis gerai. Bet mes važiavome į ligoninę ir ten tikėjomės sulaukti kvalifikuotos pagalbos“, – sakė pašnekovas. Tačiau, anot jo, gimdymas ligoninėje tapo baisiu košmaru.


Paklaustas, ar nėra skaudu kiekvieno teismo posėdžio metu vėl prisiminti visus išgyvenimus, vyras sakė: „Be abejo, skaudu. Ir ne tik teismo posėdžių metu. Skaudu kasdien. Su žmona dabar turime keturių mėnesių sūnų Justą, tačiau gimdymo metu mirusį Modestą nuolat prisimename. Net būna, kad painiojame Justo ir Modesto vardus“.


Pokalbio pabaigoje vyras sakė, kad, jei teismas priimtų teisingą sprendimą, jam gyventi būtų lengviau: „Būtų ramiau, nes žinočiau, kad nors po mirties apgyniau savo sūnų. Žinočiau, kad aplaidžiai savo pareigas atlikę medikai dalinai atsakė už mūsų kūdikio žūtį, nors visos žalos jau niekas niekada neatlygins“.


Milda JUDELYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių