Asmeninė patirtis

Gyvenimas – Lietuvoje, uždarbis – užsienyje


Beveik treji metai – Islandijoje, po to – Švedijoje, keleri – Norvegijoje ir… verslas Lietuvoje. 10 metų darbo svetur Edvardas Jonauskas, Gargžduose kartu su žmona Monika įkūręs kvepalų išparduotuvę, vadina neįkainojama patirtimi. Nors apie šalis, kuriose teko dirbti, vyriškis gali papasakoti daug gero, kurtis nė vienoje iš jų kol kas neplanuoja. Jauna šeima tikisi, kad gyvenimas Lietuvoje gali pagerėti, todėl jie vis dar čia.


Iš Lietuvos – į Islandiją


Kaip ir daugelį jaunų žmonių Edvardą išvažiuoti iš Lietuvos paskatino menkas atlyginimas ir būtinybė išlaikyti šeimą, kurioje auga du vaikai. Vyriškiui, Lietuvoje dirbusiam stambioje statybų įmonėje, dėl darbo svetimoje šalyje nebuvę sunku apsispręsti. „Baigęs Klaipėdos žemės ūkio technikumą, įgijau mechaniko specialybę. Islandijoje beveik trejus metus dirbau stambioje gelžbetonio gaminių įmonėje iš pradžių darbininku, vėliau – gamybos pamainos vadovu“, – pasakojo Edvardas.


Islandijoje, kurioje gausu geizerių, vyriškį pakerėjo ne tik laukinės gamtos grožis. „Teko pabūti Reikjavike lietuvių bendruomenėje. Gal todėl, kad Islandijoje lietuvių, palyginti su Anglija, nėra daug, jie draugiškesni. Išgirdę kalbantį lietuviškai nenusisuks, paklaus, kur dirbi, kaip sekasi. Vietiniai gyventojai nuoširdūs, geri, tačiau neatviri. Ypač malonūs tie, kurie yra keliavę po Europą, o jei yra buvę Lietuvoje, tai visada su lietuviu atras apie ką pakalbėti“, – sakė Edvardas, iš Islandijos parsivežęs daug malonių prisiminimų. Tiesa, šioje šalyje teko ir nusivilti: pažintis su medicinos paslaugomis nė iš tolo neprilygo joms Lietuvoje. „Nors miestelyje, kuriame dirbau, gyveno tik 6000 gyventojų, medicinos įstaigos aparatūros galėtų pavydėti Lietuvos didmiesčių medikai. Atliekama daug tyrimų (tai, žinoma, gerai), tačiau gydytojai labai sunkiai apsisprendžia dėl diagnozės. Ne anekdotas, o tiesa, kad nuo daugelio ligų pasiūlo tik vaistų nuo skausmo“, – savo patirtimi pasidalijo Edvardas, apgailestaudamas, kad užsienyje labai vertinami mūsų gydytojai irgi išvažiuoja uždarbiauti.


Islandiją, į kurios rinką svetimšaliams verslininkams patekti ypač sunku, ekonominė krizė palietė smarkiai. Bankrutavo nemažai įmonių, todėl dauguma svetimšalių išvažiavo. Edvardas irgi. Kita šalis, kurioje jis susigundė užsidirbti, buvo Švedija.


Kitokia gyvenimo kokybė


Ir Islandijoje, ir Švedijoje Edvardui į akis krito kitoks nei Lietuvoje gyvenimo lygis ir kokybė, todėl švedai daug keliauja. Pasak Edvardo, švedai šilti, draugiški, mėgstantys humorą, vertinantys darbą. Jį žavėjo tai, kad Švedijoje gyvenimas verda ir dieną, ir naktį, senamiesčiuose veikia daug parduotuvėlių, restoranų, kirpyklų, o prekybos centrai – tik užmiesčiuose. Prekybos centrai, skirtingai nei pas mus, neužsiima prekybos plotų nuoma. Todėl mažos parduotuvėlės senamiesčiuose sėkmingai gyvuoja. „Jei mes kvepalų išparduotuvę turėtume kurioje nors Skandinavijos šalyje, iš šio verslo išgyventume, man nereikėtų išvažiuoti iš namų, kad galėčiau aprūpinti šeimą. Iš Lietuvos niekas, manau, neišvažiuotų, jei čia jaustųsi socialiai saugūs, nes lietuviai – pakankamai sėsli tauta“, – įsitikinęs Edvardas. Deja, šiuo metu verslininkas nuolat važinėja į komandiruotes Norvegijoje, kur dirba statybose.


Kadangi Edvardas turi galimybę ir pakeliauti po šalis, kuriose dirba, jis gėrisi ne tik skirtingais kraštovaizdžiais, bet ir žmonių požiūriu į gamtą. „Ir norvegai, ir švedai saugo gamtą. Šiukšlynų nepamatysi. O tai, kas pas mus parkelis, Islandijoje – miškas. Ten visi važiuoja poilsiauti ir šiukšlių nepalieka. Pamažu ir mes mokomės pagarbos gamtai“, – įsitikinęs gargždiškis.


Jo nuomone, grįžę į Lietuvą emigrantai keičia ir mūsų vairuotojų kultūrą. Skandinavijoje vairuotojai, pamatę prie perėjos artėjantį pėsčiąjį, stabtelės prieš 10-15 metrų, o priešaky sustojus automobiliui nerodys nepadorių gestų ir nepyks.


Žmonės mėgsta bendrauti


Tiek švedams, tiek norvegams, pasak Edvardo, būdingas stiprus bendruomeniškumas: žmonės vieni kitus pažįsta ir mėgsta bendrauti. Jie perka vieni iš kitų mažose parduotuvėlėse, naudojasi kitų smulkiųjų verslininkų paslaugomis, todėl smulkusis verslas klesti. Ir vieni kitiems nepavydi. Paklaustas, ar nekyla noras kurtis su šeima vienoje iš minėtų šalių, pašnekovas sakė, jog kol kas apie tai negalvoja: „Mūsų vienas vaikas eina į mokyklą, kitas – į darželį. Nenoriu jų atitraukti nuo lietuviškų šaknų. Žinoma, vaikai svetur lengvai prisitaikytų, bet kol kas mes dar bandome „kabintis“ Lietuvoje.“ Tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvena dauguma lietuvių, Edvardo nuomone, išlikti tautiškai, patriotiškai nusiteikusiam nelengva. Vis dėlto apie 70 procentų išvažiuojančiųjų iš Lietuvos tikisi užsidirbę sugrįžti. Tačiau kai svetimoje šalyje pasijaučia socialiai saugesni, kviečiasi šeimos narius ir kuriasi ten.


Šypsena ir gerumas nekainuoja


Į komandiruotes Norvegijoje Edvardas išvažiuoja panašiai 6-8 savaitėms. Kai sugrįžta 3 savaitėms namo, liūdina, kad čia žmonės nesišypso. „Suprantu, kodėl taip yra: dauguma lietuvių jaučiasi nesaugūs, nuolat galvoja apie išgyvenimą, juk 60-70 procentų pajamų suryja mokesčiai. Skandinavijoje taip nėra. Ir gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo jiems nesuvokiamas. Ten žmonės gyvena nesusikaustę, o tai, žinoma, priklauso nuo pragyvenimo lygio. Nuo jo, manau, priklauso ir požiūris į žmones, ir žmonių požiūris į darbą. 2007 metais lietuvius buvo užkrėtęs optimizmas. Dabar jis išblėso. Jei bent truputį vieni kitiems Lietuvoje būtume geresni, pakantesni, nuoširdesni, jei keistume savo požiūrį į žmones, atsirastų daugiau besišypsančių. Trūksta tolerancijos tiems, kuriems blogiau sekasi, o kuriems sekasi gerai, pavydime. Dar ne taip seniai lietuviams žodis „verslininkas“ asocijavosi su vagimi ir kitokiu blogiu“, – nelinksmai šyptelėjo Edvardas. Verslininkas įsitikinęs, kad vis dėlto mumyse glūdi gerumas, tik mes ne visada jį parodome. Be to, reikia labiau pastebėti gerus dalykus, o ne negatyvius. „Kiek negatyvumo internetiniuose komentaruose! Suprantu, kad gyvenimas Lietuvoje nėra lengvas, bet negatyvumas yra užkrečiamas“, – sakė Edvardas, skatindamas į daugelį dalykų žiūrėti šviesiau ir linkėdamas optimizmo pirmiausia šeimoje.


Laima ŠVEISTRYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių