Asmeninė patirtis

Prispausta ligos, susidomėjo vaistažolėmis

Stragnų II kaime, Priekulės seniūnijoje, gyvenanti Violeta Zmitrienė daugiau nei pusę savo gyvenimo domisi vaistingaisiais augalais, juos augina ir renka. Tai daryti ją pastūmėjo negailestinga medikų diagnozė ir begalinis noras išgyventi. Savo patirtimi ir žiniomis ji dalijasi su tuo besidominčiais žmonėmis.

Diagnozė – postūmis išlikti

Keisti savo požiūrį, perkainoti gyvenimo vertybes V. Zmitrienei teko sulaukus 21-erių: ištikus priepuoliui, medikai nustatė sunkią inkstų ligą. „Guli be žado, aplinkui sukinėjasi į lovą įsikibusi kelių mėnesių dukrelė, o gydytojas sako, kad neišgyvensiu. Po trejų metų šį nuosprendį pakartojo kitas, o vėliau ir trečias. Skirtingi gydytojai, bet nuosprendis tas pats – neišgyvensiu ir kūdikio neužauginsiu. Man tai buvo postūmis išlikti. Dabar mano dukrai 25-eri, o aš begalinėmis pastangomis su savo liga susitvarkau. Tai gali kiekvienas, atsidūręs kritinėje situacijoje“, – įsitikinusi Violeta.

Ji pasakojo, kad medikų diagnozė ją privertė enciklopedijose ieškoti žinių, kad išsigelbėtų. Ji skaitė literatūrą apie vaistinguosius augalus, norėdama išsiaiškinti jų gydomąjį poveikį. „Daug knygų perskaičiusi ne tik apie vaistažoles sužinojau, bet ir gamtą kitaip pradėjau vertinti – jausti jos energiją“, – kalbėjo pašnekovė, akcentavusi, kad jos gyvastį palaikančios vaistažolės ir gamta.

V. Zmitrienės teigimu, žmonės daug ko nežino apie augalus. „Mano darže auga daug vaistažolių, tarp kurių ir bjaurioji piktžolė varputis. Betgi tai vaistažolė – netgi šaknis. Dauguma turime krūminę sidabražolę – tai irgi vaistinis augalas, – kalbėjo pašnekovė. – Manoma, kad mėta – tik kvepiantis augalas. Nuo viduramžių buvo tikima, kad ji sutraukia pykčio energiją, aromatizuoja aplinką, bet nežinojo, kad mėta raminamai veikia širdį. Tik sužaliavus mėtoms, mano namuose į vazą pamerkiama jos šakelė.“

Ruošia mišinius

V. Zmitrienė pasakojo, kad ne tik savo darže auginanti vaistažolių – jas taip pat renkanti švariose vietose, kaip antai užliejamose pievose. Jai padeda vyras ir dukra.

Pašnekovė akcentavo, jog kiekvienas augalas turi tik jam būdingą vaistingąjį laiką. Jos teigimu, ilgiausiai vaistinga jonažolė – vaistažolė nuo 99 ligų. Ji renkama prieš žydėjimą, žydinti ir nužydėjusi. „Beje, vaistingi ne tik jos žiedai, bet ir 20 cm aukščio stiebas“, – aiškino Violeta.

Pernai rudenį ji buvo prisirinkusi ir susidžiovinusi 83 rūšių vaistingųjų augalų. Iš jų daranti vaistažolių mišinius, o tam reikia daug žinių. „Vaistažoles dovanoju sergantiems draugams, artimiesiems, seniems žmonėms, mažiems vaikams“, – kalbėjo V. Zmitrienė.

Praėjusį rudenį Vilkyčiuose, Šilutės rajone, bendruomenės surengtoje ekologiškų produktų parodoje už savo gydomųjų žolelių mišinius pelnė nominaciją.

Pernai vasarą V. Zmitrienė dalyvavo Gargždų miesto šventėje surengtoje mugėje. O gruodžio mėnesį Priekulės miesto bibliotekoje surengė popietę apie vaistinguosius augalus.

„Vaistažolės – ir nauda, ir malonumas, – sakė Violeta. – Tai galimybė pabūti gamtoje. Kai pasijuntu taip blogai, kad sunku vaikščioti, išeinu į savo kiemą – gėlynai, žaluma suteikia energijos.“

Pastangos išgyventi

V. Zmitrienė įsitikinusi, jog kiekvienas žmogus, atsidūręs sunkios ligos gniaužtuose, gali save sustiprinti, tik reikalingas savęs pažinimas.

„Ligos yra įgimtos ir įgytos. Tai, ką aš turiu, – protėvių „dovana“, – sakė Violeta. – Per 17 metų patyriau 86 sunkius inkstų priepuolius – paskutinysis ištiko pernai. Normaliai gyvenu pusmetį, o kita pusė – kova už savo išlikimą. Aš stebiu, kas manyje vyksta, ir nujaučiu, kurioje vietoje kažką reikia stabdyti. Aš susitvarkau.“

Moteris pridūrė, kad išgyventi padeda, kabintis į gyvenimą verčia ir didelė šeimos meilė – vyro, dukros.

V. Zmitrienė Klaipėdos universitete studijuoja edukologiją, yra trečiakursė. Tai, anot jos, iššūkis medikams, tris kartus pasiuntusiems ją myriop.

„Nereikia ligos priimti kaip ribos. Nereikia jos neigti, gailėtis savęs ar graužtis – tam nėra laiko. Reikia meilės ir pozityvaus mąstymo, kad įveiktum ligą. Sau galima padėti“, – įsitikinusi Violeta.

Virginija LAPIENĖ