Apmąstymai po jubiliejinio „Elegijos“ koncerto

Būčiau nerašiusi, bet prašė pažįstami ir nepažįstami žiūrovai parašyti ir paklausti, kodėl organizatoriai jubiliejinį „Elegijos“ ansamblio koncertą nukišo į tą koridorių (fojė patalpą), kuriame už kelių kėdžių eilių jau negali nieko matyti, o žiūrovams susėdus ant palangės ir prie sienos, sunku ir praeiti. Net svečių ansamblis iš Palangos atrado vietos tik pačiame salės gale.

Įpusėjus koncertui, žemoje patalpoje pasidarė karšta ir tvanku. Gi čia pat, šalia, buvo patogi salė, kurią nuo fojė skyrė užrakintos durys. Tikriausiai organizatoriai nesitikėjo tiek daug žiūrovų… Pasvarstykim, kiek pagrįstas toks tikėjimas: vien atlikėjai (4 ansambliai, diksilendas ir pavieniai muzikantai) toje „kišenėje“ užimtų mažiausiai penkias eiles, todėl net pirmajam žiūrovui tektų sėstis jau į šeštą eilę ir mažai ką pamatyti. O kuo toliau, tuo blogiau. Štai tokia matematika.

Dar gerai, kad koncerte daugiausia reikėjo klausytis, o ne žiūrėti. Daugeliui žiūrovų programa patiko: gražiai atrodė jubiliatės, puiki jų apranga, gerai skambėjo dainos, išlyginti balsai, malonus tembras. Kad nebūtų monotonijos, dainas pakeisdavo diksilendas ir puikūs Muzikos mokyklos atlikėjai. Gražiai sveikino ir dainavo Drevernos „Žvejytės“ ir dainininkės iš Rusnės. Prieš koncertą buvo įdomu pasižiūrėti demonstruojamų „Elegijos“ ansamblio nuotraukų, bet gerai pradėję nesugebėjo sustoti – tas pačias nuotraukas po kelis kartus rodė ir rodė visą laiką, nors jos įkyrėjo ir blaškė dėmesį, kai šalia dainavo gyvi atlikėjai. O aš vis laukiau laukiau ir nesulaukiau „Elegijos“ ansamblio elegiškų dainų, klasikos kūrinių atlikimo ir dainavimo be akompanimento, kuris rodo kolektyvo brandumą. Elegiškas – tai liūdnas, graudus, subtilus muzikos kūrinys, o salėje skambėjo trankios, džiaugsmingos, ne kartą girdėtos dainos, kurioms pritarė garsūs žiūrovų plojimai. Be akompanimento dainavo tik viešnios. Man atrodo, kad anksčiau „Elegijos“ ansamblis atlikdavo žymiai sudėtingesnius kūrinius. Tikriausiai ir jubiliatės sugebėtų atlikti sudėtingesnes dainas.

Donata LEKETIENĖ