Apie miestą – be kartėlio

Įvairiausi reitingai kelerius pastaruosius metus nuo pirmūnų pakylos nenukelia Klaipėdos rajono – visa Lietuva žino, kad čia geriausia gyventi. Iš tiesų nesu sutikusi nė vieno miesto svečio, kuris būtų supeikęs ir patį rajono centrą – Gargždus, kuriuose, skirtingai nei kitur, gyventojų skaičius drastiškai nemažėja.

Atvirai pasakius, neretai nusistebiu susižavėjimo kupinais atsiliepimais, esą labai jaukus miestas (tiesa, dažnai pašaliniai sako – miestukas), labai tvarkingas, labai žalias. Ko gero, taip kalbėdami svečiai neveidmainiauja, tačiau mes, vietiniai, į savąjį miestą žvelgiame skvarbesniu žvilgsniu.

Šį savaitgalį Gargžduose švenčiame miesto gimtadienį, tačiau trečiadienį grįžusi iš atostogų kelionės viską radau taip pat, kaip prieš savaitę: smalsiai dairiausi kokių ženklų (na, kokio didelio plakato), kviečiančių, informuojančių ir miestiečius, ir prašalaičius apie būsimą šventę. Net ankstesniais metais ant šviestuvų iškabinamų vėliavėlių su miesto simbolika niekur nesimatė. Tiesa, ketvirtadienį prasidėjo pasiruošimas aikštėje prie Kultūros centro – montuojama scena, Klaipėdos gatvėje sužydo naujos gėlių grandinėlės.

Gargždų miesto garbės piliečio, ilgamečio kultūros darbuotojo, a. a. Vytauto apdainuoti gražūs Gargždai jau keletą dešimtmečių beveik nekeičia savo įvaizdžio. Be keliolikos naujų daugiabučių ir išsiplėtusių privačių gyvenamųjų kvartalų, jokio naujo visuomeninio pastato įkurtuvių (laukiame daugiafunkcio su baseinu, oi laukiame) mielajame mūsų mieste nesame sulaukę. Ką ten naujų! Gražu, kad bent kino teatrą renovavome, nors tarp vietinių politikų visokių aistrų virė, aikštę prie Savivaldybės jubiliejinio gimtadienio proga prieš gerą dešimtmetį atnaujinome, Muzikos mokyklą perdažėme, stadionus aptvarkėme, Turizmo informacijos centrui buvusią vaistinę pritaikėme, apšepusį vaikų poliklinikos pastatą pritaikėme Paramos šeimai centrui, dar vieną kitą visuomeninį pastatėlį aptampėme. Na, štai ir bene viskas? Jei ne didžiausia permaina, kuri vėlgi prieš dešimtmetį kažkiek pakeitė miesto veidą – Klaipėdos gatvės renovacija. Poslinkių moderninti miestą, o ir iniciatyvų jį atgaivinti net ir šiuolaikinio meno skulptūromis – yra, tačiau bendras vaizdas visgi lieka gana niūrus. Daug prekybos pastatų, kurie miesto centre kažkada lyg ir kosmetiškai remontuoti, atrodo apgailėtinai. Tų pastatų savininkams geriausias pavyzdys galėtų būti knygynas. Akivaizdu, kad galima ir iš seno griozdo padaryti šiuolaikišką įstaigą, jei tik pats turi noro keistis, jei savo verslą matai miesto kontekste ir jį pritaikai miesto poreikiams. Taip pasikeitė ir Kvietinių gatvės atkarpa, kai senieji kooperatyvui priklausantys pastatai gargždiškio verslininko sumanymu tapo šiuolaikinės architektūros pavyzdžiu. Iki šiol dar tebevyksta diskusijos, ar tai gražu, ar negražu, bet kokiems skeptikams galima užduoti elementarų klausimą: o ką padarėte miestui jūs?..

Kas, pavyzdžiui, padaryta, kad Gargždų turgus neatrodytų kaip „šalašynas“? Prieš bene penkiolika metų tikrai padaryta – įspraustas prekybos centras, kuris iki šiol tebedusina P. Cvirkos gatvės eismą. Nežinau, ar Taryboje tebėra tos kadencijos narių, kurie pritarė, kad būtent prie Kultūros centro, turgaus pašonėje atsirastų toks monstriukas? Tiems vietos politikams turėtų būti gėda, kad už „gardaus valgio šaukštą“ pasidavė prekybininkų grupuotės spaudimui.

Ar kas nors kokiame europiniame miestelyje esate matę tokius prekybos centrus gigantus, kurių turime ir dar turėsime Gargžduose? Nepaneigiamas faktas, kad Klaipėdos rajonas ekonomiškai stiprus ir, ko gero, skirtingai nei kiti šalies rajonai turi ir klestinčią perspektyvą. Tačiau nepaneigiamas faktas ir tai, kad pačiuose Gargžduose mažos parduotuvėlės tiesiog merdi. Pastaruoju metu atrodo, jog mūsų mieste klestėte klesti kirpyklos, jogos, kūno dailinimai ir kt. Taigi, galbūt Lietuvoje išgarsėsime ne tik kaip futbolo miestas, bet ir kaip grožio industrijos centras?..

Kad be jokio kartėlio galėtume dainuoti, kokie gražūs mūsų Gargždai, mums reikia išklaipytus šaligatvius keisti naujais, reikia apšvietimo Kretingos plente, reikia sutvarkyti autobusų stotį, reikia renovuoti Kultūros centrą. Reikia nemažai – planų visa tai keisti yra ir mūsų Savivaldybėje. Norėtųsi sparčiau, bet juk atsakymas tikriausiai toks: viskam reikia pinigų! Jei priežastis tik tokia, tai galim palaukt. Taip kaip Užuovėjos, Ramunių gatvės gyventojai sulaukė po penkiasdešimties metų asfalto.

Kažkas prie poliklinikos aikštelės medyje parišo sūpuokles. Anądien mačiau, kaip jose užkrečiančiai smagiai suposi du paaugliai, prie Muzikos mokyklos zujo dviratininkai, mamos su mažyliais gaivinosi prie fontano. Gražus visgi mūsų miestas. Jaunas, ir tikiu, su perspektyva.

Vilija BUTKUVIENĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Kodėl neplojame?

Užriestos nosys, kalbėjimas tarsi iš aukšto, nepasilabinimas. Ar nesate susidūrę su tokia situacija, kai buvę jūsų kolegos, draugai, kaimynai ar…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar susipažinote su naujuoju Darbo kodeksu?