Apie bėgių dundesį

Susipažinus su tekstu Jūsų laikraštyje apie geležinkelį per Gargždus, neįmanoma neišdėstyti savo nuomonės. Sudėtinga žvelgti į tolimą ateitį. Tačiau žvelgti reikia. Kadangi nėra nieko ekonomiškiau, negu padaryti dalyką tinkamai, kad jo netektų keisti šimtus metų.

Tačiau sudėtinga apžvelgti ir dalykus, atėjusius iš tolimos praeities. Geležinkelis kaip tik ir turi šias savybes – tęsiasi į ateitį, o ir atėjo iš praeities to ilgio, kurio ir pats yra. Aptarsiu keliais aspektais.

Miesto komfortas. Koks bus ateities miestas? Atsakyti į šį klausimą tenka atidžiai, kai galvojama apie didelių ir ilgalaikių dalykų projektus. Miestas bus visų pirma komfortiškas, patogus gyventojams. Netriukšmingas ausims, nesudarkytas akims, ergonomiškas ir funkcionalus. Kitaip tariant, ir patogus, ir efektyvus veiklai.

Todėl tenka kuo labiausiai pritarti nuomonei, kad mieste geležinkelio linija turėtų būti kuo trumpesnė, o tam, kad transportas būtų efektyvus, tenka dalį bėgių išdėstyti prie miesto – tą dalį, kuri užimtų didesnį plotą, jame rezervuojant esamu momentu nenaudojamus sąstatus.

Parinkta tinkama vieta prie Klaipėdos – tikriausiai jau nebetenka atšaukti. Medžiai turėtų saugoti gyventojus nuo triukšmo, o jų prisodinti galima ir kitose vietose, kad jų plotas liktų toks pat. Vienas kitas dešimtmetis, ir jie oš kaip sena giria. Negi nėra Lietuvoje miškininkų, kurie viską padarytų europietišku lygiu, kaip ir turi būti Europos viduryje.

Panaikinus mieste dalį bėgių linijų, miestas turėtų tapti gražesnis. Gal išnyks viena kita ne vieno lygio pervaža per gatvę, perkūnais apsvaidanti po bėgiais patekusius miesto gyventojus. O bėgis po žeme mieste ir visai gyvuotų ilgus šimtus metų, bet kad jo kainos nepavyktų po tuos šimtus metų išskirstyti. Kitaip tariant, sąnaudų negailėti žmogus išmoko dešimtmečiams, tačiau ne šimtams metų.

Tolima ateitis. Galvojant apie ateitį, tenka labai susirūpinti. Pagalvoti, kad gal nežengtinas nė vienas žingsnis atgal, kai kiti žengia tik pirmyn. Nepriklausomai nuo to, kokią liniją jau pasiekė. Visai netinkama nuomonė, kad laimėjus pirmesnę vietą ateities požiūriu, galima žengti atgal, kad susilygintume su kitais.

Todėl neįmanoma turėti teigiamos nuomonės apie projektą tiesti liniją pro Gargždus. Atgal į revoliucinį proletarinį geležinių vagonų barškėjimą? Atgal į gyvuliškus caro laikus? Jokių lokomotyvų, vagonų, bėgių ir jų pragariškų dundėjimų Gargžduose niekuomet nebuvo.

Gal ir dėl to, kad pavadinimas yra miesto apskritai vardas, todėl turėjęs turėti visas teigiamiausias žmonių gyvenvietės savybes. Ne taip svarbu, ar miestas vadinamas vakarietiškai pinigine – burgu, ar rytietiškai aptvaru – gardu, svarbu, kad miestas. Su klevais ir kaštonais, tiesiomis gatvėmis, bet be geležies.

Transporto paskirtis. Geležinkelis labai ekonomiškas. Kai pamatai trisdešimties vagonų sąstatą ir žinai, kad jau šiandien jie važiuoja gal ir visai be žmogaus, tuoj pat atsisakai minties, kad geležinkelio gal visai nereikia. O tokia mintis gali susidaryti pagalvojus, kad geležinkelis yra demencinių savybių dalykas, kad buvo tiesiamas laikais, kai žmogaus protas nelabai skyrėsi nuo gyvulio.

Vilkikai visai nepakeičia geležinkelio. Kad ir kaip gražesni jie už sąstatą, riedantį bėgiais, tačiau, kai tektų į magistralę išvaryti trisdešimt vilkikų vietoj vienintelio sąstato, transporto ekonomistas tuoj pat netektų ūpo. Kaip ir ekologas, susirūpinęs, kad tik neperkaistų nuo vilkikų motorų Žemės atmosfera.

Geležinkelis buvo tiesiamas seniau, negu prieš šimtą metų. Kadangi tiesti labai brangu, tai per tą laiką beveik nesikeitė. Tos pačios linijos, tie patys bėgiai. Per trisdešimt nepriklausomybės metų gal nebuvo užsimota bėgių plotį pakeisti į europinį, atsisakyti sovietinio. Todėl lokomotyvai ir vagonai iš Lietuvos į vakarų Europos valstybes važiuoja tik iki Varšuvos, tenai lokomotyvai apsisuka ir važiuoja atgal, o vagonai gal perkraustomi ant kito pločio važiuoklių.

Tikriausiai niekur kitur Lietuva nebuvo taip labai įstrigusi, kaip į bėgių keitimo kainą. Vis dėlto bėgių plotis gal jau pakeistas, tačiau taip netriukšmingai, kad neteko išgirsti. Tik kalbama, kad elektros tinklai jau greitai veiks vakarietiškomis fazėmis, o ne bus sinchronizuojami su buvusia Sovietų Sąjunga.

Istorinis požiūris. Geležinkelis Lietuvoje buvo nutiestas caro laikais. Vėliau nutiesta tik viena kita trumpa linija. Galvoti apie tokią kerėplišką senieną niekam nepatinka. Todėl ir tebeturi geležinkelis atgyvenusius bruožus, beveik visiems kitiems dalykams pasikeitus į modernesnius.

Tačiau pernelyg nusiminti netenka, kad geležinkeliu Lietuva susieta su Rusija ne vien bėgiais, bet ir istorinėmis aplinkybėmis. Geležinkelis yra tikriausiai visai ne caro, kadangi pirmiau buvo tiesiamas Amerikoje, o caras darė tą patį ir taip pat, kaip ir amerikiečiai. O šie nieko negalėjo sakyti, kadangi sugalvojo taip pat ne patys.

Vytautas KUNDROTAS


Taip pat skaitykite:

Tūba pasitarnavo mokyklos iškabai
Už karantino taisyklių pažeidimus slegiančios baudos, bet susilaikyti sunku
Speigas aušino pandemiją, tačiau be aukų neapsiėjo
Brožių bendruomenę išgarsino socialinis verslas
Improvizacija – „Močiutės košė“

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Grokime atsakingai

Dėl pasitraukusių dviejų ministrų Italijos Vyriausybė krizėje; po…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook