Alytaus pragaras rajonui negresia?

Alytaus pragaras rajonui negresia?

Ekologinė katastrofa Alytuje parodė ekstremaliųjų situacijų valdymo spragas. Prikurta įvairiausių komisijų, biurokratinių tvarkų, vykdomi tikrinimai po tikrinimų, tačiau degant 5 ha Alytuje tarpinstitucinis bendradarbiavimas nesuveikė. Kita vertus, išryškėjo atsidavusių ugniagesių darbas, pasitikėjimas šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Atvirai bendravęs su gyventojais Alytaus meras Nerijus Cesiulis taip pat greitai tapo herojumi. Ši katastrofa suvienijo Lietuvos žmones, kurie aukojo lėšas gaisro padariniams šalinti, ugniagesių premijoms.

„Banga“ domėjosi, ar Klaipėdos rajono savivaldybė yra pasirengusi ekstremaliosioms situacijoms. O galbūt ir čia pasikartotų Alytaus scenarijus, kai biurokratijos, kalbų daug, o pagalbos...

Tik atėjusio dirbti ugniagesio atlyginimas, anot T. Taučiaus, siekia iki 500 Eur, po 15–18 metų darbo stažo jis gali siekti ir 700–800 Eur.Padangų – 20 kartų mažiau

Gargždų pramonės rajone, taip pat Klaipėdos pašonėje veikia nemažai gamybinių bendrovių. Gyventojai net nenori svarstyti, kas būtų, jei kurioje nors kiltų gaisras. Kita vertus, visos oficialiai deklaruoja užtikrinančios priešgaisrinę saugą, kitaip net negalėtų funkcionuoti. Pavyzdžiui, UAB „Mars Lietuva“ yra parengtas Ekstremaliųjų situacijų valdymo planas, o kadangi UAB „Neo Group“ yra pavojingas objektas, – Vidaus avarinis planas.

Gargždų pramonės rajone veikia ir naudotų padangų perdirbimu užsiimanti UAB „Landista“. Tačiau bendrovės direktorius Vilius Šeškauskas „Bangos“ korespondentę patikina, kad čia negresia Alytaus pragaras. „Mūsų kiekis 20 kartų mažesnis nei Alytuje. Mes turime leidimą vienu metu laikyti 100 t padangų, o Alytuje, jei neklystu, leidimas buvo 2 000 t, taip pat produkcijai. Padangos buvo kaupiamos kokius 6 metus. Mes Lietuvoje esame patys mažiausi, kurie vykdo šią veiklą“, – aiškino V. Šeškauskas. Anot jo, padangos yra laikomos ne patalpose, o atviroje lauko aikštelėje, kuri asfaltuota, šalia pieva. Jokio artimo ugnies šaltinio nėra. „Mums didesnė problema, kaip išdžiovinti padangas, nes jos nuolat sulijusios. Yra visi priešgaisriniai saugikliai, tad gaisras galėtų kilti nebent tuo atveju, jei jis būtų tyčinis“, – neabejoja pašnekovas.

„Landistos“ direktorius pasakojo, kad kasmet surenka vis mažiau padangų, nes gamybos įranga sena, tad sugenda, tuo metu nepriima padangų, perdirbimo procesas stoja. „Po Alytaus atvejo kaip dirbome, taip ir tebedirbame. Pasikeitė tik tai, kad žymiai daugiau patikrinimų“, – pastebėjo V. Šeškauskas.

Operatyvumą stabdo biurokratija

Klaipėdos rajone kaip ir visoje Lietuvoje veikia 4 lygių priešgaisrinė sistema. „Yra žinybinės, skirtos tam tikriems objektams. Pavyzdžiui, tokią turi „Klaipėdos nafta“, taip pat oro uostas. Kitas lygmuo – savanoriai ugniagesiai. Po to – Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, kuriai Klaipėdos rajone vadovauja Stanislovas Virbauskas. Yra 6 ugniagesių komandos, budėjimas vyksta visą parą. Taip pat veikia mūsų valstybinė Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuriai vadovauju“, – pasakojo Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius.

Paklaustas, kas būtų, jei Alytaus gaisras pasikartotų Klaipėdos rajone, T. Taučius atsakė: „Mūsų situacija galimai niekuo nesiskirtų. Pusė technikos buvo suvežta iš šalies: t. y. siurblinių, žarnų, automobilių, kitos įrangos, aprangos. Kiek žinau, buvo imama aprangų, kvėpavimo apsaugos priemonių, respiratorių iš valstybės rezervo sandėlių. Tą patį ir mes darytume. Imant iš rezervo sandėlių nukenčia operatyvumas, nes yra atitinkama tvarka, reikia leidimų, tai užtrunka. Iš žiniasklaidos žinoma, kad dabar tą tvarką bus bandoma supaprastinti. Jei kalbame apie įrangą, tai mes beveik viską turime, taip pat kvėpavimo aparatus, tačiau Savivaldybės ugniagesių komandos juos dar tik planuoja įsigyti.“

Pradedančiajam – 500 Eur

T. Taučius akcentavo, kad ką nors prognozuoti labai sunku, nes gaisras gaisrui nelygus. Šiukšlių konteineriui užgesinti pakanka ir dviejų ugniagesių, degančiam namui, ūkiniam pastatui ar daržinei su šienu reikėtų 4 gaisrininkų, tačiau jau po valandos jų jėgos išseks, juos reikėtų pakeisti. Yra galimybė kviestis pagalbą iš Klaipėdos. Daug lemia ir gaisro sąlygos, ar yra šalia vandens telkinių ir pan. Tik atėjusio dirbti ugniagesio atlyginimas, anot T. Taučiaus, siekia iki 500 Eur, po 15–18 metų darbo stažo jis gali siekti 700–800 Eur.

Dar mažesnis darbo užmokestis Savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių. „Vidurkis 430–470 Eur „į rankas“. Atlyginimas varganas, ne veltui lapkričio 20 d. planuojamas ugniagesių profsąjungos piketas prie Seimo rūmų. Kadangi neišgalime mokėti už viršvalandžius, ne visada užtikriname ir budėjimą komandose. Turėtų būti po du ugniagesius, tačiau atsitinka, kad budi ir vienas. O visoje šalyje pagal iškvietimus pirmaujame, nes čia pajūris, pučia vėjai, šalia automagistralė, Klaipėdos uostas, oro uostas, taip pat kurortai: Nida, Palanga. Vykstame padėti ir į Šilutę, Šilalę“, – pasakojo Savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Stanislovas Virbauskas. Anot jo, Savivaldybės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba į sudėtingus gaisrus dažniausiai nevažiuoja, tai statutinių ugniagesių kompetencija. „Mes turime tik minimalią įrangą pirmajai pagalbai. Jei Savivaldybė skirs lėšų kvėpavimo aparatams (jų kol kas neturime) ir visos komplektacijos gelbėjimo įrangai, tai nusipirksime artimiausiais metais“, – sakė S. Virbauskas.

Kad ir kokie finansiniai sunkumai slegia Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, S. Virbausko įsitikinimu, Alytaus išbandymą gaisru Gargždai įveiktų: „Rajone turime galingas šiuolaikines gaisrines, juolab karjerai šalia. Suformuota patikima komanda.“

Šimtai tūkstančių – iš Savivaldybės

Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė patikino, kad su Savivaldybės priešgaisrine gelbėjimo tarnyba vyksta bendradarbiavimas, organizuojami bendri pasitarimai. „Nors priešgaisrinės saugos funkcija yra viena iš valstybės savivaldybėms perduotų funkcijų ir finansuojama iš valstybės biudžeto, tačiau šio finansavimo nepakanka. Tad, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą, geras ugniagesių darbo sąlygas, Savivaldybė prisideda ir savo lėšomis. Per pastaruosius kelerius metus Klaipėdos rajono savivaldybė į rajono ugniagesių įrangą ir sąlygų gerinimą investavo per keturis šimtus tūkstančių eurų, už kuriuos pareigūnų komandos įsigijo įvairios gesinimo įrangos, automobilių, susiremontavo dalį patalpų. Nuo 2015-ųjų ugniagesių komandos Priekulėje, Endriejave, Agluonėnuose, Girkaliuose bei Veiviržėnuose už Savivaldybės lėšas atnaujino savo transporto priemonių parką. Buvo įsigyti net penki gaisrų gesinimo automobiliai, taip pat įvairaus priešgaisrinio inventoriaus, siurblių, nupirkta net specializuota ugniagesių apranga“, – vardijo vicemerė A. Balnionienė.

Tiksinti bomba

Viena – gaisrą užgesinti, kita – tinkamai evakuotis. Rajone reguliariai vyksta evakuacijos pratybos, ne vienam teko stebėti imituojamą nelaimę sveikatos priežiūros, švietimo ir kitose įstaigose.

Gargždų pramonės rajono pašonėje įsikūrę Viliaus Gaigalaičio globos namai. „Kiekviename kambaryje yra priešgaisrinė sistema, rūkomasis įrengtas atskirai, kiekvienais metais vykdomos pratybos. Šį pavasarį gaisrininkai taip pat buvo uždūmiję du aukštus, išnešėme dalį žmonių. Tačiau jei reikėtų evakuoti visus 220 gyventojų, iš kurių per 100 gulinčių neįgaliųjų, taip pat yra turinčių didelę psichinę negalią, būtų labai sudėtinga. Su tiek žmonių visada esame tiksinti bomba. Juolab kad vien darbuotojų kasdien darbo vietoje yra iki 60“, – sakė laikinai Viliaus Gaigalaičio globos namų direktoriaus pareigas einanti Kristina Pocienė.


ĮDOMU

  • Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija (ESK) esant būtinybei skelbia ekstremaliąją situaciją, paskiria ekstremaliųjų situacijų operacijų vadovą. „Reguliariai vyksta ESK posėdžiai, kuriuose nagrinėjami klausimai dėl pasirengimo potvyniui, dėl prevencinių priemonių žolės deginimui išvengti, dėl pasiruošimo miškų ir durpynų gaisrų gesinimui, pasiruošimo šaltajam metų sezonui. Taip pat, esant būtinybei, šaukiami ir neeiliniai ESK posėdžiai“, – informavo Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas (civilinės saugos koordinatorius) Vladislovas Bernotas.

KOMENTARAS

  • Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius, Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas Artūras BOGDANOVAS: „Savivaldybė pagal paskutines rekomendacijas yra parengusi ir šiemet atnaujinusi Ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, sudarytos sutartys su įmonėmis dėl padarinių šalinimo įvykus ekstremaliajam įvykiui ar esant ekstremaliajai situacijai: su AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Hidrostatyba“, UAB „Komunalinės paslaugos“, UAB „Vežeta“, UAB „Ažiura“ – maisto produktų, geriamojo vandens tiekimas, su VĮ valstybinio Klaipėdos jūrų uosto direkcija – teršalų surinkimas Baltijos jūros pakrantėje, su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, VšĮ Klaipėdos higienos ir sanitarijos centru, radijo stotimi „Laluna“ ir kitomis įmonėmis. Neabejotinai, kiekviena situacija yra individuali ir išskirtinė, tačiau Savivaldybė, kaip įmanoma maksimaliai, yra viską įvertinusi ir tam skiria didelį dėmesį. Gyventojų saugumas yra prioritetas ir pagrindinė mūsų užduotis – kad jis būtų užtikrintas.

    Yra patvirtintos Administracijos direktoriaus rezervo lėšos, kurios naudojamos ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti. Taip pat gaisrų ir stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti.

    2019 m. direktoriaus rezervui Taryba patvirtino 26,2 tūkst. Eur. Šios lėšos šiemet nėra panaudotos.“

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Veikti! Kūrybiškai!

Vakar Gargždų miesto centre…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar jau susitvarkėte namus prieš Kalėdas?