Alijošius praaugo šeimininkus
Barbora nori padovanoti šį alijošių žmonėms, kurie žinos, kaip jį panaudoti. Jai gali skambinti (tel. 45 83 82) ir tie, kurie savo namus norėtų papuošti žydinčiomis kambarinėmis gėlėmis – jas moteris irgi dovanoja. Viena esą net parvežta iš Afrikos…
„Noriu padovanoti daugiau nei 20 metų augintą didžiulį alijošių, kurį panešti reikės kelių vyrų“, – paskambinusi į „Bangos“ redakciją sakė vėžaitiškė Barbora Barbšienė. Apsilankę jos ir 99 metų vyro Edvardo namuose įsitikinome, kad gydomosiomis savybėmis garsėjantis augalas – tikras milžinas.
Prieš 23 metus iš trijų lapų daigelio pasodintas alijošius Barboros ir Edvardo namuose jautėsi gerai, kol ėmė remtis į lubas ir trūkti šviesos. „Esame persodinę tik du kartus, kai jau šaknys nebetilpo vazone. Prieš daug metų vyras padarė šį apie metro aukščio ir pusmetrio pločio vazoną. Auga alijošius paprastoje daržo žemėje niekuo netręšiamas“, – pasakojo Barbora, guosdamasi, kad vis sunkiau ir sunkiau prižiūrėti alijošių dėl metų naštos ir sveikatos. Per savaitę jam reikia sulieti 5 litrus vandens, išgenėti nudžiūvusius lapus, kuriuos nelengva pasiekti. Todėl vėžaitiškė džiaugtųsi, jei atsirastų žmogus, kuris norėtų jos alijošių auginti. O gal kuri vaistinė norėtų jį priglausti? Tiesa, Barbora iš patirties žino, kad alijošių reikia laikyti šiaurės vakarų pusėje, kitaip jis ims gelsti.
Alijošiumi jo savininkė ir pati gydėsi, ir kaimynams davė, ir jaunų atžalų atgaivino ir išdalijo, tik jaunais augalais, pasak jos, nereikia skubėti gydytis. Gydomųjų savybių esą sukaupia daugiau kaip 5 metų alijošiai.
„Alijošius daug ligų gydo. Kai dar laikiau karvę, vasarą uodai sukąsdavo gyvulio spenius, atsirasdavo pūslelių, tai aš visada alijošiaus sultimis patepdavau, ir po trijų dienų šašai nukrisdavo“, – prisiminė moteris. Pasak jos, tai nepamainomas vaistas nuo egzemos, žaizdelių, gerklės ligų.
Liaudies medicinos patarimai
Sergant sloga. Du kartus per dieną įlašinkite po 5–6 lašus šviežiai spaustų alavijų sulčių į kiekvieną šnervę. Veikia ne ką prasčiau, nei naujausios kartos vaistai nuo slogos.
Nusideginus. Nuplaukite žaizdą, ant jos gausiai užlašinkite alavijų sulčių ir leiskite nudžiūti.
Losjonas problemiškai odai. Arbatinį šaukštelį sulčių sumaišykite su tokiu pat kiekiu mineralinio vandens bei ramunėlių užpilo ir 2 lašais citrinos sulčių. Ištepkite veidą ir iškirptės sritį (2–3 kartus per dieną), leiskite nudžiūti. Po to suvilgykite veidą šiltu vandeniu ir patepkite maitinamuoju kremu.
Kraujuojant dantenoms. Po kiekvieno dantų valymo skalaukite burną vienu valgomuoju šaukštu alavijų sulčių. Taip pat galima jas praskiesti vandeniu arba tiesiog pakramtyti alavijo lapelį.
Imunitetui stiprinti. 1–2 mėnesius vartokite po 20 ml šviežių alijošiaus sulčių 5 kartus per dieną. Jau po pirmų dviejų savaičių normalizuosis organizmo fiziologinės funkcijos ir medžiagų apykaita.
- Alavijas (alijošius) kilęs iš Pietryčių Afrikos. Augalas žydi žiemą, kas 5–6 metus.
- Alavijas žinotas jau Senovės Egipte. Graikijoje ir Romoje juo buvo sėkmingai gydomos žaizdos ir opos. Įrodyta, kad augalas pasižymi stipriu antibakteriniu poveikiu. Tepalu iš alavijo sulčių, eukalipto ir ricinos aliejaus (viskas maišoma lygiomis dalimis) gydomi nudegimai ir nušalimai. Šviežios sultys po arbatinį šaukštelį vartojamos sergant mažakraujyste, gastritu, vidurių užkietėjimu, paūmėjus trumparegystei.
- Alavijas reguliuoja virškinamojo trakto veiklą, vartojamas akių ligų profilaktikai, kaip efektyvi žaizdų gydymo priemonė, skatinanti audinių regeneraciją. Tinka geresniam plaukų augimui ir stiprinimui, sergant kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligomis, mažakraujyste, lytinėmis ligomis. Išoriškai vartojamas esant pūlingoms uždegiminėms ligoms, egzemoms, pūliniams. Negalima alavijo preparatų vartoti nėščioms moterims, taip pat sergantiems hemorojumi, viduriuojant.
