Aktualija

Prieplauka Karklėje – žvejų ar Savivaldybės rūpestis?

Diskusijos apie žvejų prieplauką Karklėje Klaipėdos rajone netyla jau kelerius metus. Kad reikia pasinaudoti Europos Sąjungos siūloma parama ir užtikrinti žvejams reikalingos infrastruktūros plėtrą, neabejoja niekas. Tačiau politikai iki šiol trypčiojo vietoje, mat aiškinasi, kam palankiau teikti paraišką paramai gauti – tai pasiryžusiai padaryti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai (LŽPGA) ar šią naštą užsikrauti ant pečių pačiai Klaipėdos rajono savivaldybei. Kad būtų lengviau apsispręsti, į Gargždus buvo pakviestas LR žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius, kuris supažindino su Lietuvos žuvininkystės sektoriaus galimybėmis ir situacija Lietuvoje.

Laiko liko mažai

Susitikime su Žuvininkystės departamento atstovais dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės mero Vaclovo Dačkausko vadovaujama darbo grupė, kuriai patikėta išsiaiškinti visas detales dėl paraiškos teikimo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties priemonę „Žvejybos uostai, prieplaukos, iškrovimo vietos“ ir vėliau pateikti išvadas Savivaldybės tarybai. Žuvininkystės departamento ES paramos skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Keršys akcentavo, kad paraiškos yra priimamos nuo šių metų birželio 4 d. iki rugpjūčio 6 d. Tad laiko nėra daug. Jis informavo, kad paraišką teikti gali ir Savivaldybė, ir privačios struktūros, o partneriais gali būti tik Savivaldybė arba Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Anot departamento direktoriaus D. Nieniaus, pavyzdžių, kai paraiškas teikia savivaldybės, yra: „Šiuo metu realiai yra įgyvendinamas Neringos savivaldybės projektas. Šilutės savivaldybė yra pateikusi vieną paraišką ir, kiek žinau, planuoja pateikti dar vieną. Jų paraiškos susijusios su Kuršių mariomis, t. y. vidaus vandenimis. Palangos savivaldybėje taip pat vyksta intensyvūs paruošiamieji darbai, Šventosios uoste taip pat numatyta investuoti 5 mln. Lt.“ Departamento direktorius pastebėjo, kad labai svarbu laiku sutvarkyti žemės klausimus. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi Baltijos jūros priekrantės (Klaipėdos rajono teritorijoje) detalųjį planą, teritorijoje yra suformuotas inžinerinės infrastruktūros sklypas, tad beliko tik apsispręsti, kas teiks paraišką.

Abejonės dėl viešojo intereso

Anksčiau planuota patikėti teikti paraišką LŽPGA, o Savivaldybei prie projekto prisijungti tik kaip partneriui. Tačiau, kai buvo likęs vienas žingsnis iki jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, pažiro abejonių, ar tokiu atveju bus užtikrintas viešasis interesas. Pagal preliminarią sutartį buvo numatyta, kad projekto metu sukurtas materialus turtas vėliau taptų pareiškėjo nuosavybe. Ši eilutė sukėlė diskusijų virtinę, baimintasi, kad asociacijos rankose atsidūrusi prieplauka taps prieinama ne visiems. Tačiau Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila susirinkusiesiems tvirtino: „Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą hidrotechniniai įrenginiai, pastatyti molai, krantinė priklausytų valstybei. Žinoma, administracijos pastatėlis, ledo generatorius – žvejams. Tačiau siūlėme, kad prieplaukos valdyme Savivaldybė dalyvautų 50 proc. Tad viešasis interesas tikrai būtų užtikrintas“, – kalbėjo A. Bargaila. Klaipėdos rajono savivaldybės meras sudarytai darbo grupei po ilgų svarstymų pasiūlė alternatyvų balsavimą. Pirmajai, kad paraišką teiktų LŽPGA, o Savivaldybė dalyvautų kaip partneris, nepritarė nė vienas. Už antrąją alternatyvą, kad pareiškėjas būtų Savivaldybė ir kviečiama geranoriškai bendradarbiauti LŽPGA, balsavo 12. Trečioji alternatyva – susilaikyti, šią poziciją pasirinko 2 asmenys. Darbo grupė savo išvadas pateiks Savivaldybės tarybai, kuri priims galutinį sprendimą birželio 28 d. vyksiančiame posėdyje.

Maksimali suma – 5 mln. Lt

Klaipėdos rajono savivaldybės meras V. Dačkauskas Žuvininkystės departamento atstovams sakė, kad šiuo metu Karklėje, kur planuojama statyti prieplauką, nėra nieko, tad tai būtų plyno lauko investicija. „Ar tikrai galimas paramos teikimas tokiu atveju?“ – pasitikslino V. Dačkauskas. Žuvininkystės departamento direktorius pasiūlė keisti formuluotę ir galbūt orientuotis ne į prieplaukos statybą, bet į žuvininkystės produktų iškrovimo vietos modernizavimą. Meras taip pat atkreipė dėmesį, kad numatyta maksimali paramos suma yra 5 mln. Lt, o paraišką ketinę teikti LŽPGA atstovai teigia, kad norint pastatyti naują prieplauką reikia 25 mln. Lt. Tai patvirtino ir darbo grupės posėdyje dalyvavęs technikos ekspertas Julius Vaitkeliūnas: „Pervažiavome Latvijos pajūrį, aplankėme 12 prieplaukų, o kiek pas mus yra… Žinoma, pinigų suma priklauso nuo norų. Tačiau bet kuriuo atveju reikia apsauginių molų, avanuosto, krantinės, taip pat mažos infrastruktūros žvejams aptarnauti, tai slipų, sandėlių, angarų tinklams džiovinti ir kt. Jei norime priimti iki 50 laivų, tai ir reikėtų apie 25 mln. Lt. Tačiau, kaip minėjau, ši suma keičiasi pagal norus.“ Į Tarybos nario Algirdo Liaudanskio klausimą, ar bus galimybė gauti tęstinį finansavimą, D. Nienius atsakė teigiamai.

KOMENTARAI

LŽPGA pirmininkas Alfonsas BARGAILA: „Dar ne viskas prarasta. Galbūt Taryba priims kitokį sprendimą. Juk pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programą, jei paraišką teiks Savivaldybė, bus galima 80 proc. parama. O jei paramos pareiškėjas būtų su partneriu (t. y. Savivaldybe arba valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija), yra finansuojama iki 100 proc. išlaidų. Nepaisant to, jei vis dėlto Savivaldybė tikrai pati teiks paraišką, šimtu procentų sutinku bendradarbiauti. Juk prieplaukos reikia ne man, o žvejų bendruomenei, aš esu tik išrinktas jų atstovas. Beje, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programoje numatytas prioritetas teikti paraiškas Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai.“

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas BANEVIČIUS: „Šiuo metu Klaipėdos rajono savivaldybė vykdo per 30 įvairiausių projektų, todėl specialistams tikrai turėtų pakakti kompetencijos teikti paraišką ir pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus veiksmų programą. Žinoma, dabar specialistai turės įvertinti, ką apskritai galima padaryti už tuos 5 mln. Lt. Vienaip ar kitaip galutinis sprendimas bus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos.“

Agnė ADOMAITĖ