Aktualija
Darbo rinkoje didžiausia nekvalifikuotų darbininkų pasiūla
Liepos mėnesį Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje Klaipėdos rajone užsiregistravo 459 ieškantys darbo asmenys, iš kurių 433 bedarbiai. Per 7 mėnesius – 2 691 bedarbis arba 210 mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiuo metu nedarbas Klaipėdos rajone – 8,1 proc. Vasarą dauguma norinčiųjų įsidarbino. Sudėtingiausia darbą gauti kaimo gyventojams. Daugiausia darbo vietų užregistruota Klaipėdoje.
Darbo biržoje liepą užsiregistravo 433 bedarbiai iš Klaipėdos rajono. Beveik pusė – moterys, 168 (38,8 proc.) jaunuoliai iki 25 m., 71 (16,4 proc.) vyresnis nei 50 m. asmuo. Net 176 bedarbiai neturėjo profesinio pasirengimo. Daugiausia bedarbių – 285 kaimo gyventojai.
Rugpjūčio 10 d. Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje Klaipėdos rajone užregistruota 2 718 bedarbių. Darbo ieškojo 55 buhalteriai, tiek pat virėjų, 51 traktorininkas, 36 pardavėjai, 32 siuvėjai, 31 zootechnikas, 28 kirpėjai, 22 inžinieriai, 19 šaltkalvių bei kitų profesijų atstovų.
Klaipėdos rajone užregistruotos 54 laisvos darbo vietos. Darbdaviai darbą siūlė 9 laivo metalinių konstrukcijų montuotojams, 8 suvirintojams, 5 B, C, E kategorijų vairuotojams. Be to, reikėjo rusų kalbos mokytojo, ekskavatoriaus mašinisto, plataus profilio statybininko, valytojo, verslo administratoriaus, medinių baldų apdailininko, staliaus, vyriausiojo inžinieriaus, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo ir kitų profesijų darbuotojų.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Adomaičio teigimu, šią vasarą nebuvo sunku įsidarbinti. „Dauguma tų, kurie norėjo, darbą gavo. Darbdaviai skundžiasi, jog kai kurie atėjusieji iš Darbo biržos tingi dirbti, nenoriai imasi viešųjų darbų, – kalbėjo jis. – Šios grupės bedarbiams patogiau gauti socialinę paramą negu užsidirbti. Bet kai kas ją gaudamas dar uždarbiauja nelegaliai.“
A. Adomaitis akcentavo, kad skiriant socialinę paramą atsižvelgiama, ar bedarbiai bandė įsidarbinti, ar dirbo viešuosius, laikinus darbus. „Sudėtingiausia įsidarbinti žmonėms iš kaimo. Darbo vietų yra Gargžduose, bet daugiausia Klaipėdoje. Tačiau kaip ten nuvykti judrėniškiui, šalpėniškiui? – apgailestavo jis. – Juk ne visi turi transporto priemones, maršrutiniai autobusai beveik nekursuoja. Tenka patiems ieškoti išeities. Antai keli kaimo gyventojai į darbą mieste važiuoja vienu automobiliu, o kai kas laikinai išsinuomoja būstą.“
Beje, Klaipėdos rajono savivaldybėje per 7 mėnesius į viešuosius darbus nukreipti 233 asmenys. Daugiausia – 60 dirbo Gargždų seniūnijoje, 26 – Priekulės, po 18 – Dovilų ir Vėžaičių, 17 – Gargždų ligoninėje, 13 – Judrėnų, 11 – Veiviržėnų, 10 – Endriejavo, 9 – Kretingalės, 8 – Sendvario, 7 – Agluonėnų, 6 – „Vaivorykštės“ gimnazijoje, 5 – viešojoje įstaigoje „Gargždų futbolas“, 4 – Dovilų pagrindinėje mokykloje bei kitur. Iki metų pabaigos planuojama dar įdarbinti 97 žmones: 85 – seniūnijose, 5 – gydymo įstaigose, 7 – sporto įstaigose. Iki šių metų pabaigos numatyta panaudoti 750 tūkst. Lt darbo biržos ir rajono Savivaldybės lėšų viešųjų darbų organizavimui.
Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje rugpjūčio 10 d. užregistruota 19,8 tūkst. bedarbių ir 589 laisvos darbo vietos. Darbo ieškojo daugiausia šių profesijų atstovų: 2 638 nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, 1 596 pardavėjai ir prekių demonstruotojai, 1 436 viešbučių, biurų ir kitų įstaigų pagalbiniai darbininkai, valytojai ir kambarinės, 1 224 krovikai, 634 administracijos sekretoriai ir jaunesnieji giminiškų profesijų specialistai, 599 durininkai, sargai, budėtojai, 462 lengvųjų automobilių, taksi ir vilkikų vairuotojai, 458 dažytojai ir giminiškų profesijų darbininkai, 403 virėjai, 383 statybininkai, dailidės ir staliai.
Darbdaviai siūlo darbą 64 suvirintojams, 50 sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, 33 virėjams, 32 pardavėjams ir prekių demonstruotojams, tiek pat metalinių konstrukcijų ruošėjų bei montuotojų, 23 krovikams bei kitiems.
Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje rugpjūčio 10 d. užregistruota 1 016 absolventų, iš kurių 314 su aukštuoju neuniversitetiniu išsilavinimu, 339 su aukštuoju universitetiniu, 363 su profesine kvalifikacija. Daugiausia užsiregistravo baigusiųjų buhalterinę apskaitą, viešąjį administravimą, automobilio remontininko mokymo programą, ekonomiką, verslo vadybą, finansus, teisę, uosto ir laivybos įmonių finansus, jūrų laivavedybą, kirpėjo, virėjo mokymo programas.
Virginija LAPIENĖ
