Aktualija

Klaipėdiškiai gviešiasi rajono žemių

Rajono teritorija 2 000 ha buvo „apkarpyta“ dar 1998 metais. Dabar vėl sklinda kalbos apie Klaipėdos „ekspansinius“ užmojus. Išplėsti Klaipėdos teritorijos administracines ribas – tokią idėją neseniai pasiūlyta įtraukti į Klaipėdos strateginį plėtros planą iki 2020 metų. Teritorija esą būtų didinama vėlgi Klaipėdos rajono ir Neringos savivaldybių sąskaita.

Mokesčiai – ne ton kišenėn

Klaipėdos miesto tarybos nario Arūno Barbšio nuomone, yra nemažai žmonių, kurie gyvena rajone, tačiau dirba Klaipėdoje ir naudojasi uostamiesčio teikiamomis paslaugomis. „Taip pat nori vandens tiekimo, valymo, transporto paslaugų, tačiau jų mokesčiai atitenka Klaipėdos rajono savivaldybei“, – „Bangai“ teigė A. Barbšys. Anot jo, dėl to svarbu strateginiame plėtros plane užfiksuoti Klaipėdos galimybę ateityje plėstis. Tokie uostamiesčio planai būtų patvirtinti, tik pritarus Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių daugumai. Artimiausias posėdis – balandžio 25 dieną.

Tačiau jau dabar yra ir kitokių nuomonių. Uostamiesčio tarybos narys Vytautas Lupeika „Bangai“ tvirtino nematąs prasmės plėsti teritoriją. „Patys nesame visai susitvarkę. Į Gargždus važiuojame žaisti futbolo, nes neturime tokio stadiono. Klaipėdoje yra nemažai laisvų plotų, kuriuos vadinu dykvietėmis, laukymėmis. Jos neapgyvendintos, nesutvarkytos, nėra nei pramonės, nei socialinės paskirties“, – kalbėjo politikas. Be to, pasak V. Lupeikos, pirmiausia reikėtų atsiklausti rajono gyventojų, ar jie norėtų tapti miestiečiais. „Jiems pakiltų žemės mokesčiai ir pan. Tektų keisti žemės paskirtį. Juk yra nemažai ir auginančių gyvulius“, – svarstė pašnekovas.

Meras vertina skeptiškai

Paklaustas, kaip vertina klaipėdiškių užmojus plėsti teritoriją, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas atsakė: „Skeptiškai. Nei aš, nei Klaipėdos rajono savivaldybės taryba tokiam sprendimui nepritartume.“ Anot jo, situacija galėtų pasikeisti, jei patys gyventojai išreikštų norą būti prijungti prie Klaipėdos. „Žinoma, pati Taryba taip pat gali apsispręsti dalį teritorijos perduoti uostamiesčiui. Tačiau, kad taip būtų, – nerealu“, – tikino V. Dačkauskas.

Pašnekovas neneigė, kad kalbų apie Klaipėdos plėtimąsi ir rajono žemių apkarpymą būta ir anksčiau. Vykstant deryboms dėl regioninės vandens tiekimo įmonės steigimo (turima omeny dabartinę AB „Klaipėdos vanduo“) klaipėdiškiai buvo išreiškę norą prisijungti dalį Kalotės, Purmalių, Glaudėnų, Aukštkiemių kaimus – vadinamąjį trikampį iki sankryžos į Kretingą. „Patys gyventojai pradžioje tam neprieštaravo, tačiau atėjus apsisprendimo metui jie persigalvojo ir išreiškė norą likti Klaipėdos rajono gyventojais“, – prisiminė rajono Savivaldybės meras. Jis užsiminė, kad iki pat dabar negirdėti gyventojų noro šlietis prie klaipėdiškių. Rajono Savivaldybei teritorijos išsaugojimas išėjo į naudą. Kitu atveju, įsikūrusiųjų vadinamajame trikampyje pajamų mokesčiai būtų patekę jau ne į rajono, bet į uostamiesčio Savivaldybės biudžetą.

Saldus Karklės kąsnelis

Ne paslaptis, kad Klaipėdai saldus atrodo ir Karklės kąsnelis. Rajonui – tai vienintelis priėjimas prie jūros. Anot V. Dačkausko, pajūrio kaimo taip pat neketinama atriekti uostamiesčiui. „Investuojame į šią teritoriją, tvarkome. Dabar su kelininkais rekonstruosime kelio atkarpą iki Kukuliškių kaimo. Bus sutvarkytas dviračių takas. Yra ir detalusis planas, parengtas techninis projektas automobilių stovėjimo aikštelei prie Olando Kepurės. Jai įrengti tikimės gauti finansinės paramos iš ES“, – planus atskleidė rajono Savivaldybės meras.

Pašnekovas akcentavo, kad reikia stengtis ne vieniems kitų žemes užimti, o bendradarbiauti. Jo nuomone, puikus bendradarbiavimo pavyzdys – „Klaipėdos rajono vandenų“ prijungimas prie AB „Klaipėdos vanduo“. „Dėl šio susijungimo pavyko išplėsti veiklą, gauti didesnę paramą. Iš ES struktūrinių fondų gavome papildomai 30 mln. Lt Jakų, Gindulių, Slengių, Dovilų, Kalotės vandentvarkos problemoms spręsti“, – džiaugėsi V. Dačkauskas. Jis užsiminė, kad ne tik rajono gyventojai migruoja į Klaipėdą, bet vyksta ir atvirkštinis procesas. Nemažai klaipėdiškių ieško ramybės rajono žemėse: „Smagu susitikti su Slengių, Mazūriškių gyventojais, kurie jau adaptavosi rajone ir aktyviai įsitraukė į bendruomeninę veiklą, nors anksčiau ilgą laiką gyveno uostamiestyje.“

KOMENTARAS

Sendvario seniūnijos jungtinės kaimų bendruomenės pirmininkas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Raimondas SIMONAVIČIUS: „Gyventojai išsikėlė į priemiesčio teritorijas, kad būtų ramiau nuo miesto šurmulio. Nemanau, kad jiems patiktų teritorijų prijungimas prie Klaipėdos. Aš, kaip slengiškis, niekada nesutikčiau, kad būtume klaipėdiškiai. Nors gyvename arti uostamiesčio, tačiau mūsų rajono centras yra Gargždai, infrastruktūra rūpinasi Klaipėdos rajono savivaldybė. Jei ir būtų svarstoma prijungimo galimybė, reikėtų atlikti gyventojų apklausą. Tik po to galėtų vykti tolimesnis procesas. Administracinį teritorijų suskirstymą keičia Vyriausybė savo nutarimu. Tačiau netikiu, kad to prireiks. Turime pavyzdžių, tarkim, Tauralaukyje infrastruktūros problemos neišspręstos. Anksčiau prie Klaipėdos prijungtos teritorijos – kaip šuniui penkta koja. Nepasirūpina savo centrine dalimi, pietiniais rajonais, tai kad pasirūpins priemiesčiais – utopija.“

Tai žinotina

Klaipėdos rajono savivaldybės plotas – 1336 km² (2% Lietuvos ploto), 49 637 gyventojai – 2011 m. duomenimis.

Klaipėdos miesto savivaldybės plotas – 98 km², 161 264 gyventojų.

Dar 1998 metais Sendvario seniūnijai priklausę kaimai – Paupių, Šaulių, Daugulių, Virkučių, Tauralaukio, Labrenciškės, Barškių, Sendvario, dalis Sudmantų buvo atiduoti Klaipėdai.

Agnė ADOMAITĖ