Aktualija

Rajone gali brangti atliekų tvarkymas

Klaipėdoje praėjusį antradienį surengtoje konferencijoje „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra: dabartis ir perspektyvos” septynių apskrities savivaldybių atstovai aptarė jungimosi į šią bendrą sistemą aktualijas. Joje dalyvavo rajono Savivaldybės administracijos direktorius K. Cirtautas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja V. Vytienė, Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vedėjas V. Buivydas, ekologas R. Alšauskas.

Tvirtins naują tvarką

Dar pernai buvo pasirašyta bendra apskrities savivaldybių sutartis dėl vieningo atliekų tvarkymo. Kad ši sistema imtų funkcionuoti, savivaldybių politikams teks patvirtinti naują tvarką reglamentuojančius dokumentus: atliekų tvarkymo planą, taisykles, vietinės rinkliavos nuostatus, koncesijos sutarties projektą, išanalizuoti finansinius dokumentus. Mat jau kitų metų pabaigoje buitinės atliekos iš visos apskrities turės būti vežamos į vieną regioninį Dumpių sąvartyną, įrengtą pagal ES reikalavimus, o visi kiti sąvartynai bus uždaryti. Sąvartyną eksploatuos bendra savivaldybių įmonė – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) – ES paramos ir paskolos gavėja naujai sistemai sukurti. Bendra projekto vertė siekia 11,7 mln. eurų.

Regiono savivaldybės turės apsispręsti, ar pavesti atliekų tvarkymo operatoriaus funkcijas savo teritorijoje KRATC, ar šias funkcijas vykdyti pačioms. „Mes jau esame apsisprendę dalyvauti šioje sistemoje, pasirengę derinti koncesijos sutarties projektą ir bendradarbiauti su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru, kuris eksploatuos regioninį sąvartyną ir yra sukaupęs visų reikalingų dokumentų paketą, kad ši sistema kitais metais galėtų pradėti veikti”, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Uostamiesčio savivaldybė yra didžiausia KRATC dalininkė. Kitų savivaldybių atstovai taip pat pritarė, kad būtina kuo greičiau pateikti taryboms svarstyti naują atliekų sistemą reglamentuojančių dokumentų projektus, užtikrinant šių darbų tęstinumą ir po savivaldos rinkimų.

Vietinė rinkliava – efektyvi priemonė

Kitais metais, pritarus savivaldybių taryboms, Klaipėdos, Neringos, Palangos miestų gyventojams atliekų sutvarkymo vietinę rinkliavą siūloma skaičiuoti po 20 centų už 1 kv. metrą turimo ploto, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo rajonų – po 16 centų. Pavyzdžiui, 50 kv. m bute gyvenanti gargždiškių šeima kas mėnesį mokėtų 8 litų vietinės rinkliavos mokestį. Savivaldybių atstovų nuomone, toks paskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis yra priimtinas. Mat kai kur atliekų vežėjai ima piktnaudžiauti kainomis, kyla gyventojų nepasitenkinimas dėl kainų ir paslaugų kokybės. Savivaldybių įvesta vietinė rinkliava kaip tik būtų efektyvi priemonė kontroliuoti šį procesą. Taip pat būtų įgyvendintas principas „teršėjas moka”, kuris padėtų įveikti dabar sunkiai sprendžiamas atliekų tvarkymo problemas: atliekų vengimą, naudojimąsi svetimais atliekų konteineriais, aplinkos teršimą.

Atsiskaitymo sunkumai

Savivaldybių atstovai diskutavo ir apie kitas esamas bei būsimas atliekų tvarkymo problemas. Pavyzdžiui, iškelta atsiskaitymo problema: kaimuose neliko paštų skyrių, bankai ima už paslaugas didelius mokesčius. Pasak KRATC direktoriaus Šarūno Reikalo, manoma, jog bus galima vietinę rinkliavą sumokėti iškart už visus metus – tokiam mokėtojui būtų taikomos nuolaidos. Bus galima atsiskaityti ir už mėnesį. Gargždiškiai iškėlė sodų bendrijų problemą – kaip reikės ten surinkti vietinę rinkliavą, nes valdos neįteisintos, gyventojai nuolat keičiasi. Svarstyta, jog būtų galima vietinę rinkliavą atsiimti iš pačių bendrijų, kurioms atsiskaitytų sodininkai. Rajono Savivaldybės administracijos direktorius K. Cirtautas pakvietė KRATC specialistus atvykti susitikti su Savivaldybės administracija ir politikais, kad kuo išsamiau būtų išanalizuoti naujos atliekų tvarkymo sistemos dokumentai, prieš pateikiant juos svarstyti rajono Tarybai. KRATC atstovai jau dalyvavo tokiuose susitikimuose Kretingoje, Skuode, Klaipėdoje, Šilutėje.

Janina TILVIKAITĖ