Aktualija

Gyvūnų augintojams – priekaištai dėl drausmės ir kultūros stokos

Katės ar šuns laikymas yra ne vien malonumas, bet ir atsakomybė. Apie specialias taisykles gyvūnams šeimininkas dažnai nė nežino. Tuo tarpu vis daugiau žmonių skundžiasi, jog šių gyvūnų turėtojams reikalinga didesnė kontrolė.

Vietoj aptvarų – aikštelės

Matydami po pievas vedžiojamus šunis daugelis pasipiktiname, o eidami pro tokias vietas įdėmiai žiūrime sau po kojomis. Tuo tarpu gyvūnų savininkai elgiasi taip, kaip patogiau jiems, ir laiko sumetimais savo augintinius vedžioja prie pat gyvenamųjų namų.

Kartais šuns šeimininkas be menkiausio gėdos jausmo leidžia savo augintiniui pridergti ne tik daugiabučio kiemą, bet ir vaikų žaidimams skirtą smėlio dėžę.

Siekiant sumažinti gyvūnų taršos lygį gyvenamosiose zonose, maždaug prieš dešimtmetį mūsų mieste buvo įrengti penki specialūs aptvarai, skirti šunų fiziologinėms reikmėms tenkinti. Nors iš pradžių tai sulaukė susidomėjimo, laikui bėgant aptvarai tapo nebenaudojami. Kadangi nėra vartelių, sudėtinga šunį priversti ten būti. Žmonėms šie statiniai pasirodė esantys nepraktiški.

Gargždų miesto seniūnijos meistrė Aldona Srėbalienė pasakojo, jog šiuos aptvarus pavesta prižiūrėti valytojoms, kurių teritorijose jie yra.

Pasak jos, į aptvarus turi būti reguliariai atvežama naujo smėlio, o prižėlusi žolė nupjaunama. Aptvarai nė karto nebuvo dezinfekuojami. A. Srėbalienė pripažįsta, jog šiais aptvarais dabar nebesinaudojama, tad ir jų priežiūrai skiriama mažiau dėmesio. Svarstoma galimybė aptvarus apskritai panaikinti, mat jie tik užima vietą. A. Srėbalienė sakė nepamenanti, kada paskutinį kartą matė ten vedamą šunį.

Meistrė tikino dažnai girdinti ir valytojų nusiskundimų dėl šunų ekskrementų mokykloms priklausančiuose stadionuose. Žmonių nekultūringumu ir nesupratingumu šiuo klausimu vėliau piktinasi ir patys moksleiviai, rudenį bei pavasarį turintys sportuoti stadionuose.

Naujas planas

Praėjusiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė priėmė nutarimą įrengti specialias aikšteles šunims vedžioti. Savivaldybės Vietinio ūkio ir plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas, ekologas Remigijus Alšauskas pasakojo, jog šias aikšteles numatoma įrengti mūsų mieste bei Priekulėje. Nors tiksli jų vieta dar nenumatyta, čia planuojama nutiesti takelius, pastatyti kaskadų šunims dresuoti, skirti vietos jiems laisvai bėgioti. Kas mėnesį šios vietos būtų ir dezinfekuojamos.

Aikštelėse taip pat turės būti specialios dėžės šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų ekskrementams supilti. Tai būtų tarsi atskiri parkeliai šunims.

Šį planą pradėti įgyvendinti manyta dar šiemet, bet dėl riboto Savivaldybės biudžeto nuspręsta jo vykdymą nukelti dar kitiems metams.

Baugina palaidi šunys

Į R. Alšausko kabinetą neretai ateina žmonės, kurie skundžiasi dėl palaidų šunų gatvėse. Juos ypač baugina dideli, agresyvios išvaizdos šunys. Tiesa, užpuolimo atvejų pasitaiko retai, tačiau stebina žmonių drąsa savo augintinius paleisti vienus.

Yra priimtos specialios gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros taisyklės, galiojančios ir mūsų rajone. Jose nurodoma, jog negalima gyvūnams leisti bėgioti žmonių masinio susibūrimo vietose, mokyklų, vaikų darželių teritorijose, parkuose, paplūdimiuose ir skveruose. Negalima kačių bei šunų išleisti vienų į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas, vedantis kai kuriems šunims reikalingi antsnukiai. Deja, šių reikalavimų nesilaikančių yra daug daugiau nei tų, kurie jų laikosi.

Vasarą žmonės skundžiasi ir dėl Minijoje bei karjere besimaudančių šunų. Šeimininkai supratingi šunų atžvilgiu, mat suvokia jų poreikius karštuoju metų laiku, bet higienos normų besilaikantys žmonės piktinasi šalia savęs matydami plaukiantį šunį.

Registracija vangi

Ne kartą tiek daugiabučių namų laiptinėse, tiek informaciniuose stenduose ar net ant elektros stulpų kabėjo skelbimai, skatinantys šeimininkus registruoti savo augintinius. Už tai yra atsakingos seniūnijos.

Gargždų miesto seniūno pavaduotojas Justinas Donauskas pripažino, jog nepaisant visų pastangų registracija yra vangi. Pasak jo, tai yra ne tik žmones drausminanti, bet ir prevencinė priemonė siekiant sumažinti pasiutligės plitimą.

Gyvūnų globos bei priežiūros taisyklėse esančiame skirsnyje dėl šunų, kačių bei ūkinės paskirties gyvūnų registravimo ir identifikavimo nurodoma, jog registruoti būtina šunis, kates bei šeškus. Tai reikia padaryti per trisdešimt dienų nuo augintinio įsigijimo ar iki kol jam sueis keturi mėnesiai. Taip nurodoma taisyklėse, bet sveikintina, jei žmonės apskritai registruoja savo augintinius nepaisant jų amžiaus.

J. Donauskas pasakojo, jog norėdamas užregistruoti savo augintinį šeimininkas privalo pateikti veterinarijos gydytojo pažymą apie paskiepijimą nuo pasiutligės.

Pamatę skelbimą dėl augintinių registracijos žmonės neretai išsigąsta manydami, jog tada už augintinį teks mokėti mokesčius. Seniūno pavaduotojas patvirtino, jog yra tik vienkartinis registracijos mokestis. Įregistruoti šunį kainuoja šešis litus, o katę ar šešką – vos tris. Pensininkams ir invalidumą turintiems asmenims tai visai nekainuoja.

Speciali tvarka koviniams šunims

„Registruotam gyvūnui išduodamas specialus pasas, kuriame turi būti žymimi skiepai nuo pasiutligės ir kitų ligų. Taip pat išduodamas žetonas su gyvūno registracijos numeriu, kuris turi būti prikabintas prie antkaklio. Tai apdraudžia šeimininką augintiniui netikėtai pasimetus, nes radus tokį augintinį būtų paprasta rasti ir šeimininką“, – pasakojo J. Donauskas.

Norintiesiems užregistruoti kovinį šunį tenka patirti kur kas didesnius vargus. Tokių šunų turėtojams rengiami specialūs kursai, o įregistravimas kainuoja penkiasdešimt litų. Įregistravimo procesą galima prilyginti kovinio ginklo įsigijimo tvarkai.

Nors tenka matyti daug tokius šunis vedžiojančių žmonių, kol kas Klaipėdos rajone yra įregistruotas tik vienas.

Sutartis su „Nuaru“

Gargždų seniūnija yra sudariusi sutartį su gyvūnų priežiūros centru „Nuaras“ dėl beglobių bei valkataujančių gyvūnų išvežimo.

Seniūno pavaduotojas J. Donauskas pasakojo, jog į seniūniją kreipiasi ir tie žmonės, kurie yra nepatenkinti daugiabučiame kaimynų augintinių keliamu triukšmu ar įžvelgia kaimynus nesilaikant gyvūnų priežiūros taisyklių.

Dažnai gaunami pensininkų iškvietimai, mat jie nebepajėgia patys prižiūrėti augintinio ir prašo jį išvežti. Nenorintieji skriausti katės atsivestų kačiukų taip pat gali kreiptis į šį centrą dėl jų paėmimo.

Praėjusiais metais išvežta apie 180 beglobių gyvūnų. J. Donauskas tikino, jog didžiausia problema yra gyvūnus pagauti dėl jų ypatingo atsargumo bei nuojautos. Kartais gaudytojams tenka tykoti net po kelias valandas.

Jolanta VENSKUTĖ