Aktualija

Dalis Kalotės gyventojų klaidžioja tarp dviejų seniūnijų


Šiemet liepos 1 d., perdavus seniūnijoms gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas, paaiškėjo, jog Sendvario seniūnijos duomenų bazėje jai priskirtos Kalotės kaimo dalies nėra. Vadinasi, jo gyventojų negalima įtraukti į centrinę duomenų bazę, išduoti jiems reikiamas pažymas. Į painiavą pateko ne tik keliasdešimt senojo kaimo, bet ir ne vienas šimtas nusipirktuose sklypuose namus pasistačiusių gyventojų.


Kaimai suskaldyti


1996 m. vadovaujantis „Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu”, į uostamiesčio teritoriją pateko dideli aplinkinių gyvenamųjų vietovių plotai, ištisi kaimai arba jų dalys. Gyventojai, kurių nuomonės tada niekas neklausė, susitaikė su tuo, susirado takus į naujos valdininkijos duris, nors ir nelabai patenkinti, apsiprato miestiečiais tapę iki šiol žemę dirbantys kaimiečiai. Sudėtingiausia, kai vieno kaimo gyventojai atsidūrė keliose teritorijose.


Tai ypač aktualu Kalotės kaimui. Į pat jo vidurį smailiu trikampiu įsiskverbė Klaipėdos miestas, padalindamas kaimą trims administraciniams teritoriniams vienetams. Klaipėdos miestas tiksliai apsibrėžė ir įsiteisino savo teritorijos ribas, o ribos tarp seniūnijų „plaukioja”, keldamos gyventojams nemažai problemų.


Gyventojai sunerimo


Į „Bangos” redakciją kreipėsi Kalotės kaimo gyventoja (pavardė redakcijai žinoma). Nuvažiavusi į Sendvario seniūniją pažymos, moteris sužinojo, kad jos turinti vykti į Kretingalės seniūniją, o tos valdininkai, nors ir aptarnavo moterį, teigė, kad ji – Sendvario seniūnijos gyventoja. „Kuriai seniūnijai mes priklausome? Kur drąsiai, nebijodami išgirsti, kad esame ne jų gyventojai, galėtume tvarkyti savo reikalus”, – klausia moteris. Gyvenamųjų namų bendrija „Kalotė”, kurioje per 100 gyventojų, iki šiol negali įsiteisinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 30 d. sprendimu bendrijai suteiktų gatvių pavadinimų. Be adresų gyvena ir daugelis kitų Kretingalės bei Sendvario seniūnijoms priklausančių naujakurių. Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė – Savivaldybės adresų registro tvarkytoja Jurga Valantinienė teigė, jog šį klausimą gali išspręsti tik Savivaldybės taryba.


Sena problema


Seniūnijos neturi tikslių savo teritorijų ribų – pripažįsta Savivaldybės vadovai, neslepia tarnautojai. Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Virmantas Sirutis „Bangai” paaiškino, jog dabartinės seniūnijų ribos – sąlyginės. „Rajone vyko melioracijos darbai, neliko kaimų, pastatų, upelių, medžių ir kitų gamtinių ribų. Kartais ribos eina per kažkieno lauko vidurį”, – sakė specialistas. 1997 m. jis dirbo komisijoje, kuri matavo Klaipėdos miesto ribas. Į klausimą, kodėl Klaipėda itin laužytomis linijomis prisijungė ne visus kaimus, o tik jų dalis, specialistas tik pečiais gūžtelėjo. Nė vienas žemėlapis, kuriuos specialistas vieną po kito traukia iš spintų, nenurodo, katrai seniūnijai – Sendvario ar Kretingalės, priklauso minėta Kalotės kaimo dalis. Valdininko nuomone, sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų pažymėti konkrečias seniūnijų ribas, kai žemė išdalinta savininkams ir kai uostamiestį apsupo plynuose laukuose išaugusios ir besikuriančios naujos gyvenvietės.


Konfliktų nekildavo


Klaipėdos rajono policijos komisariato migracijos poskyrio viršininkė Lina Šneiderienė „Bangai” paaiškino, jog poskyris su šia problema susidūrė prieš keletą metų, kai gyventojų vietos deklaracijos duomenis pradėjo įrašyti į centrinę duomenų bazę. Pasak viršininkės, Gyventojų nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentuose nurodyti adresai daliai kalotiškių nesutampa su Centrinės duomenų bazės, jų gyvenamosios vietos negalima deklaruoti Sendvario seniūnijoje. „Rajono Savivaldybė apie tai taip pat seniai informuota, tačiau jokio konkretaus sprendimo nepriėmė”, – sakė L. Šneiderienė. Dėl to migracijos poskyrio tarnautojams tekdavę ieškoti ne visai teisingų išeičių. Gyventojai skubėjo susitvarkyti nuosavybės dokumentus, jiems nerūpėjo, kokioje seniūnijoje deklaruota jų gyvenamoji vieta. Konfliktų iki šiol nekilo, nes gyvenamosios vietos deklaravimas ir pažymų išdavimas buvo vienose – migracijos poskyrio rankose.


Klaida seniai ištaisyta


1998 m. Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija (dabar ji panaikinta – aut. pastaba) patikslino administracinių vienetų gyvenamųjų vietovių registrą. Išvada: „Kalotės kaimas Sendvario seniūnijoje neįteisintas. Vietoje bazėje įrašytų dviejų kaimų vienodais pavadinimais ir turinčių atskirus kodus, tačiau esančių greta ir realiai sudarančių vieną gyvenamąją vietovę, paliekamas kaimo pavadinimas ir atsisakoma vieno kodo”, – rašoma Informacijos ir ryšių departamento pažymoje. 2000 m. sausio 20 d. tuometis rajono meras Česlovas Banevičius savo potvarkiu kaimams, kurių viena dalis priklauso vienai, o kita – kitai seniūnijai, tarp jų ir Kalotės, priskiria vieningus kodus. Jie įregistruoti VĮ „Registro centras” duomenų bazėje. Taip visos Kalotės gyventojai, išskyrus Klaipėdai priskirtos dalies, beveik prieš aštuonerius metus sugrįžo į Kretingalės seniūniją. Deja, gyventojai apie tai iki šiol nieko nežinojo.


Ieško išeities


Nors juridiškai susipainiojęs kamuolys lyg ir išpainiotas, Savivaldybės vadovai susirūpino seniūnijų teritorijomis. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas „Bangos” autorei sakė ir pats sulaukęs gyventojų skundų. „Norėdami nustatyti, ar pietinės Kalotės kaimo dalies teritorija priklauso Sendvario seniūnijai, turėtume sudaryti tikslius ribų žemėlapius. Vienos savivaldybės biudžetui ši našta, ko gero, per sunki, tačiau Vyriausybė šiuo metu labiau suinteresuota naujų savivaldybių steigimu. Kol bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas šiuo klausimu, vargu ar Vyriausybė skubės rengti savivaldybių teritorijų tikslių ribų planus”, – dėstė meras, patikindamas, kad gyventojų problemas Savivaldybė spręs neatidėliodama.


Šią savaitę Kalotės problemai išanalizuoti ir pasiūlymams Savivaldybės tarybai pateikti administracijos direktoriaus įsakymu turėtų būti sudaryta darbo grupė. Tada politikai priims sprendimą. Kokį?


Gal seną, dar 1257 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtą Kalotės kaimą, kuriame likę mažai vietos gyventojų ir senų pastatų, dar kitaip perdalins, o gal pavadinimą pakeis? Juk vis rečiau ištariamas ir šalia esančio Normantų kaimo pavadinimas, šnekamojoje kalboje jis puikuojasi apsukrių verslininkų Romų vardu. Gal netrukus ir oficialiai taip vadinsis? Rastume ir daugiau pavyzdžių. Uostamiestis plečiasi, aplinkinių kaimų žemės išparduotos ir, kaip sakė Sendvario seniūnas J. Lingis, virto statybų aikštelėmis. Skaudu, kai ši ne iki galo susisteminta plėtra skaldo senuosius kaimus veidus, kelia naujas problemas vietos gyventojams.


Jadvyga SURPLIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių