Aktualija

Rajono ligoninių pertvarka – smūgis pacientams

Praėjusį trečiadienį Seime vyko Socialdemokratų frakcijos Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame aptartos reorganizuojamų rajono ligoninių problemos. Jame dalyvavo ir vienos iš 10 reformuojamų šalies ligoninių – Gargždų ligoninės – vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė.

Paslaugų prieinamumas pablogėjo

Priminsime, kad įgyvendinant Vyriausybės nutarimą „Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimas“ dešimtyje šalies ligoninių nuo šių metų balandžio 1 dienos nebeteikiamos tam tikros chirurgijos ir reanimacijos II paslaugos. Reorganizacija vykdoma Naujosios Akmenės, Pakruojo, Kaišiadorių, Prienų, Širvintų, Šilalės, Ignalinos, Zarasų, Molėtų bei Gargždų ligoninėse. Seime vykusiame Socialdemokratų frakcijos Sveikatos reikalų komiteto posėdyje minėtų ligoninių atstovai, Socialdemokratų frakcijos nariai, Valstybinės ligonių kasos atstovai aptarė pagrindines problemas, kurios kilo dešimtyje ligoninių vykdant reorganizaciją.

Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė teigė, kad visi dalyvavę posėdyje pritarė, kad vykdoma pertvarka nėra gera. „Tiek Seimas, tiek Vyriausybė tikino, kad vykdant sveikatos priežiūros reformą pagerės paslaugų prieinamumas, be to, bus sutaupoma iki 300 milijonų litų per metus. Visų 10 reorganizuojamų rajono ligoninių vadovai tikino, kad pertvarka neigiamai paveikė žmonių interesus, paslaugų prieinamumas rajono žmonėms ne pagerėjo, o pablogėjo. Abejojama, ar pavyks sutaupyti ir planuotas lėšas, mat itin išaugo išlaidos ligonių transportavimui. Suprantame, kad sveikatos sistemos pertvarka būtina, tačiau joje pasigendama aiškumo, nuoseklumo ir skaidrumo“, – kalbėjo medikė.

„Žalieji koridoriai“ neveikia

A. Grikšienė teigė, kad kolegos jau pateikė ir ne vieną pavyzdį, kaip vykdoma pertvarka neigiamai atsiliepė pacientams. „45 metų vyras mirė vienoje rajono ligoninėje priėmimo kambaryje dėl širdies veiklos sutrikimo. Reanimatologo nebuvo, o pagalbą teikė vidaus ligų gydytojas. Baigtis galėjo būti tokia pati, tačiau, jei būtų buvęs reanimatologas, galbūt vyrą būtų pavykę išgelbėti. Labai jaudina tai, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnyba, reanimobiliai vėluoja, o ligonius, kuriems reikia reanimacijos II paslaugų, tenka vežti toliau. Anksčiau tokį žmogų galėjome reanimuoti savo ligoninėje, o dabar jį tenka vežti į Klaipėdą. Taip prarandamos brangios minutės“, – kalbėjo Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja. Ji prisiminė ir dar vieną atvejį, kai iš vienos rajono ligoninės pacientas, jam įtarus onkologinį susirgimą, buvo nukreiptas į Kauno klinikas. Atlikus tyrimus, ligonis ten nebuvo paguldytas dėl vietų trūkumo. Kauno apskrities ligoninėje taip pat pritrūko vietų, todėl ligonis vėl buvo grąžintas į rajono ligoninę. Po kelių dienų jis vėl vežtas į apskrities ligoninę, tačiau per pusę valandos mirė. „Šis pavyzdys rodo, kad „žalieji koridoriai“, apie kuriuos buvo kalbama pradėjus reformą, neveikia“, – pastebėjo A. Grikšienė. Pradėjus pertvarką buvo aiškinama, kad Lietuva nėra didelė, todėl puikiai veiks „žaliojo koridoriaus“ sistema. Tai reiškia, kad bus sudaroma galimybė pacientui, ištiktam didelės bėdos, iš bet kurios vietos iškart patekti ten, kur yra aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir tinkama įranga. Minėtas pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip „nepriekaištingai“ veikia „žaliųjų koridorių“ sistema.

Sumažintas finansavimas grasina bankrotais

Gargždų ligoninės vadovė sakė, kad visos ligoninės, kuriose nuo balandžio 1 dienos prasidėjo reorganizacija, susiduria su identiškomis problemomis: „Skaudžiausia, kad reformuojamoms ligoninėms nuo 20 iki 39 procentų sumažintas finansavimas. Išgyventi darosi labai sunku, pamažu tai artina prie bankroto.“ Gargždų ligoninei šiemet, palyginti su praėjusiais metais, finansavimas sumažintas 2,2 milijonais litų, t. y. beveik trečdaliu. Pasak medikės, kita opi problema – reanimacijos paslaugos. Po pertvarkos dešimtyje rajono ligoninių nebeteikiamos reanimacijos II paslaugos. Reformuojamose ligoninėse galima teikti tik reanimacijos I-1 (t. y. pooperacinių ligonių sekimas ir reanimacija) ir reanimacijos I-2 (kai reikia stabilizuoti būklę ir tada išvežti į kitą gydymo įstaigą ar perkelti į kitą skyrių) paslaugas. Pasak A. Grikšienės, reanimacijos I-2 paslaugos dažniausiai nesiskiria nuo reanimacijos II paslaugų, tik reanimacijos I-2 įkainis yra apie dešimt kartų mažesnis. „Tarkime, į mūsų ligoninę atveža ligonį, kuriam yra sutrikęs širdies ritmas, mes vis tiek jį turime atkurti. Tai įvardinta kaip reanimacijos I-2 paslauga. Jei tas pats būtų daroma Klaipėdos ligoninėse, tai jau būtų reanimacijos II paslauga. O šių paslaugų įkainiai skiriasi 10 kartų. Už suteiktą reanimacijos I-2 paslaugą mes gauname 382 litus, o reanimacijos II paslauga kainuoja 2751 Lt“, – aiškino medikė. Ji teigė, kad Seime vykusiame posėdyje pritarta minčiai, kad toks įkainių skirtumas nėra normalus ir iškelta idėja, kad reikėtų padidinti reanimacijos I-2 įkainį, kai teikiama paslauga atitinka reanimacijos II paslaugų apimtis.

Pradeda trūkti specialistų

A. Grikšienė pastebėjo, kad labiausiai dėl vykdomos pertvarkos skaudu toms ligoninėms, kurios paskutiniais metais labai daug investavo į chirurgijos ir reanimacijos skyrių atnaujinimą: „Prieš kelerius metus Sveikatos apsaugos ministerija vis ragino kiekvienoje ligoninėje kuo labiau stiprinti chirurgijos ir reanimacijos paslaugas. Štai Kaišiadorių ligoninė Reanimacijos skyriaus rekonstrukcijai skyrė 1 milijoną litų, Širvintų ligoninė 3 milijonus išleido operacinių remontui ir naujai įrangai pirkti. Dabar ant renovuotų patalpų galima kabinti spynas, nes pradėjus rajoninių ligoninių pertvarką ir nutarus, kad jose bus nebeteikiamos skubios chirurgijos ir reanimacijos II paslaugos, dauguma chirurgų ir reanimatologų išėjo dirbti į kitas ligonines.“ Štai Šilalės ligoninėje šiuo metu reanimacijos skyrius neveikia, nes nėra darbuotojų. Kadangi nėra reanimatologų, negalima teikti ir chirurginių paslaugų. Pasak A. Grikšienės, darbuotojų problema toliau taps tik opesnė, nes naivu tikėtis, kad į reformuojamas ligonines, kurių ateitis neaiški, ateis dirbti jauni specialistai, o ir esamus išlaikyti bus sunku.

Socialdemokratų frakcijos Sveikatos reikalų komiteto posėdyje savo problemas išsakę reformuojamų rajono ligoninių vadovai buvo patikinti, kad jos nebus pamirštos. Artimiausiu metu šia tema ketinama organizuoti spaudos konferenciją, taip pat bus parengti kreipimaisi į sveikatos apsaugos ministrą, Valstybinę ligonių kasą, Vyriausybę.

Milda JUDELYTĖ