Aktualija

Šildymo išlaidos gręžia ir parapijų aukas

Nuo šildymo sezono galvą sopa ne tik buitiniams vartotojams, bet ir bažnyčioms. Kai kurie Klaipėdos rajone veikiantys ištaigingo dydžio Dievo namai per mėnesį skaičiuoja tam išleidžiantys iki 10 000 litų. Šildymo kaštus parapijos turi padengti iš maldininkų suaukotų lėšų, todėl taupymo režimas bažnyčiose reiškiasi dvejopai – pigesnių šildymo būdų diegimu ar šildymu tuomet, kai reikia.

Kunigai šildosi po lempa

Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šildymo sezonas bene brangiausias rajone. Parapijos klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas prisiminė, kad už šių metų vasarį bažnyčia šilumininkams turėjo atseikėti bemaž 9 000 Lt. Anot klebono, šalčiausiais metų mėnesiais centralizuotas patalpų šildymas atsieina iki 10 000 Lt.

„Centralizuotas šildymas bažnyčioje įrengtas raštinėje, zakristijoje, mokinių klasėje. Pati pamaldų salė nešildoma, todėl prieš trejus metus joje įrengėme tris infraraudonųjų spindulių lempas – dvi prie vargonų ir vieną prie altoriaus. Įjungiame, kai temperatūra lauke siekia -20 laipsnių ar dar mažiau – kad kunigams ir choristams rankos nešaltų“, – šildymo sezono praktiką nupasakojo klebonas J. Paulauskas. Bažnyčios salės plotas – 800 m², tačiau dėl didžiulio statinio aukščio šiluma necirkuliuoja visose patalpose.

Apie tokias lempas bažnyčia sužinojo iš prekybininkų, vėliau konsultavosi su kitomis parapijomis. Infraraudonųjų spindulių lempas naudoja kai kurios Raseinių, Kauno, Klaipėdos bažnyčios.

Elektrinės lempos veikia momentaliai, vos jas įjungus. Lempos skleidžia rausvą šviesą, tačiau šiluma plačiai nesklinda.

Visgi klebonas J. Paulauskas per daug šio išradimo negyrė. „Svarstėme, ar nereikėtų tokių lempų įrengti ant kolonų pačioje salėje, bet nutarėme, kad visgi tai yra bažnyčia ir prikabinėtos lempos atrodytų neestetiškai. Be to, jos sunaudoja nemažai elektros, todėl jas įjungiame tik per didelius šalčius ir tik per pamaldas“, – teigė pašnekovas.

Šildo keturiskart per mėnesį

Mūrinė 270 metų perkopusi Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčia šildoma tik per pamaldas. Jos miestelyje vyksta keturis kartus per mėnesį. Po du kartus čia meldžiasi liuteronai bei katalikai. Evangelikų liuteronų parapijos kunigas Saulius Varanavičius „Bangai“ tvirtino, kad bažnyčios šildymas didelių sąnaudų nereikalauja. „Anksčiau bažnyčia išvis nebuvo šildoma, todėl per šalčius pamaldos vykdavo parapijos namuose. Tačiau prieš trejus metus nusprendėme pastatyti tris dujinius šildytuvus, kurie dažnai naudojami apšildyti lauko terasas, renginiuose ir pan. Per abi parapijas metams reikia gal 700 litų, todėl dėl šildymo labai galvos nesukame. Daug daugiau lėšų reikalauja elektra“, – teigė kunigas S. Varanavičius.

Tarnauja šimtametė krosnis

Plikių, Dovilų ir Gargždų evangelikų liuteronų parapijų kunigas Liudvikas Fetingis taip pat pripažino, kad pamaldoms vykstant tik sekmadieniais, šildymo kaštai kur kas mažesni nei katalikų bažnyčiose. „Dovilų bažnyčia šildoma labai primityviu būdu – malkomis. Bažnyčia pastatyta prieš 110 metų, tad ir krosnis šimtametė, danų gamybos. Tačiau jei sekmadieniais nori patalpas maloniai įšildyti, dabartinėmis kainomis per metus malkos atsieina apie 3 000 litų“, – suskaičiavo parapijos kunigas.

Anot jo, šildymo kaštai Doviluose kur kas mažesni už, pavyzdžiui, Gargždų bažnyčios, tačiau ir surenkamų aukų skaičius stipriai mažesnis. „Pavyzdžiui, Kintuose bažnyčioje įrengtas grindinis dujinis šildymas. Tai modernu, tačiau parapija vos išsimoka. Mūsų naudojama krosnis efektyvi, bet reikėtų tobulinti šilumos izoliaciją – šiltinti stogą, įrengti ventiliatorių, kad šilumą cirkuliuotų, nes balkone jau šilta, o sėdintieji apačioje šąla. Bet tokiu atveju išaugtų elektros energijos sąnaudos“, – užburtą mokesčių ir investicijų ratą nupasakojo L. Fetingis.

Anot pašnekovų, Klaipėdos rajono savivaldybės pagalbos šildymo išlaidoms padengti neprašoma. Esą pakanka, kad rajono valdžia prisideda atnaujinant inventorių.

Komunalinius mokesčius bažnyčios sumoka iš parapijiečių suaukotų lėšų. Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas J. Paulauskas pasakojo, kad vien už elektrą per mėnesį tenka atseikėti apie 3 000 litų. Visi komunaliniai mokesčiai per šalčius siekia apie 15 000 Lt. „Iš tų pačių lėšų dar šildomas ir Šeimos centras, klebonija. Pastaroji šildoma malkomis, o centre įrengtas dujinis šildymas, – vardijo klebonas. – Skolų neturime, tad parapijiečiams nereikėtų gąsdintis. Bet žiemą esame smarkiai „įstrigę“, atsitiesiame tik sulaukę šv. Velykų. Lėšas stengiamės kiek įmanoma taupyti, nes ruošiamės statyti naujus suolus. Jiems reikės apie 200 tūkst. Lt. Kaip galėtume sutaupyti? Na, nebent melstis ir prašyti Dievo, kad nesiųstų šaltos žiemos“, – pašmaikštavo pašnekovas.

Jolanta VENSKUTĖ