Aktualija

Ugniagesiai profesinę šventę sutiko išaugusiu darbo krūviu


Praėjusį penktadienį Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) ugniagesiai gelbėtojai minėjo profesinę šventę – šv. Florijono dieną. Skaičiuodami keturių metų mėnesių statistinius rezultatus, rajono ugniagesiai pastebi neigiamą tendenciją – liepsnų sukeltų nelaimingų atsitikimų padaugėjo 30 proc. Įtampą Gargždų PGT kelia ir mąžtančios darbuotojų pajėgos – jas sustiprinti kliudo ir itin aukšti reikalavimai būsimiems ugniagesiams. Augant darbo krūviui Gargždų PGT viliasi pateisinti visuomenės lūkesčius – organizuojamose apklausose Priešgaisrinė gelbėjimo valdyba daug metų išlieka gyventojams didžiausią pasitikėjimą keliančia institucija.


Gaisrų daugėja


Ugniagesių profesinę šventę – gaisrų sergėtojo šv. Florijono dieną – Gargždų PGT ugniagesiai gelbėtojai paminėjo be incidentų – pranešimų apie nelaimes negauta. Per visą savaitgalį prireikė keturiskart gesinti degančias šiukšles ar žolę.


Gargždų PGT l. e. viršininko pareigas Tomas Taučius „Bangai“ patvirtino, kad ugniagesiai šiemet turėjo bemaž trigubai daugiau darbo. Nuo metų pradžios iki gegužės 4 d. rajone kilo 105 gaisrai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 75. „Praėję metai ugniagesybos atžvilgiu buvo geresni tiek gaisrų, tiek žuvusių žmonių skaičiumi. Per visus 2011 metus Klaipėdos rajone gaisre žuvo tik vienas žmogus. Šiemet per keturis metų mėnesius – jau trys žmonės“, – apgailestavo T. Taučius. Gaisrų ypač padaugėjo šaltąjį vasario mėnesį, didžioji dalis iškvietimų buvo dėl perkaitintų krosnių. Anot Gargždų PGT ugniagesių vadovo, šiek tiek mažėja ir žolės degintojų, tačiau padaugėjo gaisrų gyvenamuosiuose namuose.


Vis mažiau nesusipratimų kyla dėl Bendrojo pagalbos centro organizuojamų pagalbos skambučių. „Gerėja centro techninės galimybės, koreguojami aptarnaujamų teritorijų planai, koordinačių nustatymo sistema. Tikimasi, kad artimiausioje ateityje centras galės tiksliai nurodyti įvykio koordinates, kompiuteryje matyti gelbėtojų radijo stotelės buvimo vietą. Juolab kad šiuo metu naudojamos nebe analoginės, o skaitmeninės ryšio priemonės“, – teigė T. Taučius.


Pajėgų vos pakanka


Gargždų PGT organizuojamos 4 ugniagesių gelbėtojų pamainos, kuriose dirba po 7 ugniagesius gelbėtojus. Nors pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nurodymus pamainoje turėtų dirbti iki 12 asmenų, Klaipėdos rajone tokių pajėgų užtikrinti neįmanoma. „Darbuotojų trūkumas šiuo metu yra rimčiausia problema. Pamainose kartais dirba vos po 6 žmones. Vadinasi, užtikrinti sugebame perpus mažesnes pajėgas nei reikalaujama. Pastaruoju metu iš tarnybos pasitraukė du darbuotojai. Vienam iš jų dirbti uždrausta neperėjus privalomosios medicinos komisijos, kitas išėjo savo noru. Jei negalime užtikrinti minimalios parengties, į pagalbą kviečiamės pamainos pastiprinimą iš uostamiesčio“, – sakė T. Taučius.


Nors turimos technikos rajone dirbantiems ugniagesiams pakanka, ji – viena iš seniausių visoje apskrityje.


Vilčių teikia ugniagesių savanorystės įteisinimas. Kol kas valstybiniu lygiu parengta ugniagesių savanorystės koncepcija, laukiama Priešgaisrinės apsaugos įstatymo pakeitimų. Nors nemažai diskusijų kyla dėl tokių savanorių draudimo ir socialinių garantijų, T. Taučius įsitikinęs, kad noro padėti vedini atokesnių kaimų gyventojai galėtų tapti rimtais pagalbininkais ugniagesiams. Anot jo, jau dabar savanorystės punktu galima laikyti Judrėnus. Savivaldybė čia yra įsteigusi traktorininko etatą, o kilus nelaimei vienam darbuotojui padeda organizuota vietinė bendruomenė. Dėkinga tai, kad šioje teritorijoje gaisrų kyla itin retai – apytikriai kartą per metus. Tačiau, anot T. Taučiaus, įteisinus savanorystę būtini privalomi mokymai. „Dažnai pastebime, kad gaisravietėje padėti skubantys žmonės daro tai, ką moka. Tačiau ugniagesiai daro tai, ką reikia“, – akcentavo jis.


Kviečia mokytis


Norinčiųjų tapti profesionaliais ugniagesiais atsiranda itin mažai. „Darbuotojų mums reikia rytoj, poryt, o naujų parengimas yra beveik metus trunkanti procedūra“, – apgailestavo T. Taučius. Norintieji tapti ugniagesiais Klaipėdos apskrities gelbėjimo valdybai prašymus gali teikti iki gegužės 11 dienos. Mokymai prasidės rugsėjo 1 dieną. Iki tol potencialūs kandidatai privalo pereiti centrinę medicinos komisiją, būti nepriekaištingos sveikatos ir reputacijos. Anot pašnekovo, keletui kandidatų koją pakišo tai, jog anksčiau jie buvo įkliuvę teisėsaugai.


Norintieji tapti ugniagesiais gelbėtojais turi būti ne jaunesni kaip 18 metų, bet ne vyresni kaip 30-ies. Išimtinai kandidatuoti gali asmenys iki 35 metų, jei jie yra įgiję aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Pastaruoju atveju Ugniagesių gelbėtojų mokykloje mokymai trunka du mėnesius. Neturintiesiems išsilavinimo – iki metų.


Praėjusį savaitgalį Lietuvoje kilo 152 gaisrai, kuriuose buvo traumuoti 2 žmonės. Dar du gyventojus išgelbėjo ugniagesiai gelbėtojai, kurie savaitgalį dar atliko 48 kitus gelbėjimo darbus, pažymima PAGD atstovų pirmadienį paviešintame pranešime. Klaipėdos rajone savaitgalį ugniagesiai į gaisrus vyko keturiskart – degė žolė, šiukšlės, padangos.


Jolanta VENSKUTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių