Aktualija

Žemės nuosavybės dokumentų nereikia

30 butų DNB „Pajūris“ namas Klaipėdos g. 27, Gargžduose, apie griūtį nė nesapnuoja. Iš savų pinigėlių jį pasistatę, gyventojai saugo pastatą. Dabar nusprendė iš pagrindų modernizuoti. Butų savininkai nesunkiai susitarė, tačiau reikalingus dokumentus tvarkantis bendrijos pirmininkas atskleidžia nemažai pradėto didelio darbo sėkmių ir problemų.

Rūpestingai prižiūri

Išmurzintų sienų, ištrupėjusių plytų, numestų nuorūkų ar kitų šiukšlių nepamatysite ne tik namo laiptinėse, bet ir rūsiuose. Lietingą lapkričio vakarą į pačių įsirengtą kuklią, bet be menkiausio voratinklio patalpą rūsyje renkasi gyventojai. Svarstys, kuriam laikui paimti kreditus iš banko namo renovacijai. Kalbamės su jais ir bendrijos pirmininku Remigijumi Daračiumi.

Nors namas statytas 1975 m. ir gerai prižiūrimas, darbų numatyta nemažai. R. Daračius paaiškina, jog namo šilumos punktą modernizavo prieš metus, gavę beprocentę paskolą iš AB „Klaipėdos energija“. „Atrodo, vieninteliai Gargžduose pasinaudojome šia galimybe. Paskolą gavome trejų metų laikotarpiui, greit išsimokėsime“, – sako pirmininkas.

Prieš keletą metų, kai daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms buvo panaikintos žemės nuomos mokesčio lengvatos, „Pajūrio“ bendrija, padedama geodezininkų, nusistatė tikslias sklypo ribas.

Renovacijai – per pusę milijono

„Pajūrio“ bendrija sutarė šiltinti namo sienas, rūsio perdangas ir stogą, keisti langus laiptinėse, įstiklinti balkonus. Suplanuota pertvarkyti visą šildymo sistemą, butuose įrengti sunaudotos šilumos apskaitos prietaisus. Investiciniame projekte apskaičiuota, jog visa tai kainuos 614 tūkst. Lt. Kadangi numatoma daug darbų, valstybė kompensuos 50 proc. išlaidų, gyventojams liks sumokėti 307 tūkst. Lt.

Beveik pusė namo gyventojų – pensininkai, tačiau jie turi vaikus ir supranta, kad modernizuotame name bus geriau bei pigiau gyventi, o ir buto vertė žymiai pakils. Dėl to ryžosi pritarti renovacijai.

Kreditus – per 10 metų

Susirinkime, kuriame apsilankėme, butų savininkai tarėsi, kuriam laikui imti banko paskolą. Nuspręsta paskolos prašyti 10 metų laikotarpiui ir vieneriems metams atidėti jos grąžinimo pradžią. „Vienerius metus mokėsime tik delspinigius. Per tą laiką dalis gyventojų žada visą jiems tekusią investicijų sumą grąžinti iš karto. Tada perskaičiuosime, kam ir kiek liko skolų“, – po susirinkimo informavo „Bangos“ korespondentę R. Daračius. Bendrijos nariai sutinka pasidalinti savo patirtimi su kitais daugiabučių savininkais ir neslepia renovacijai skirtų investicijų sumų.

„Įstrigo“ dėl sklypo

Tiek bendrijai „Pajūris“, tiek „Drevernos kaitra“ pamėginus gauti statinio projektavimo sąvadą techniniam projektui rengti, teko sustoti – valdininkai paprašė sklypo nuosavybės dokumentų. „Pajūrio“ bendrijos pirmininkas R. Daračius sakė per keturis vizitus į Architektūros ir urbanistikos skyrių dokumentus paimti įsiūlęs, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukiąs.

Bendrijų pirmininkai įsitikinę, jog valdininkai neteisėtai reikalauja žemės nuosavybės dokumentų. Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Kiminienė „Bangos“ korespondentei paaiškino, jog dar nė vienas daugiau kaip 12 butų daugiabutis namas Klaipėdos rajone nėra susitvarkęs žemės nuosavybės dokumentų. „Tai – didelė problema, nes DNS bendrija pagal įstatymą negali nei pirkti sklypo, nei jo nuomoti. Tai gali padaryti tik butų savininkai kiekvienas atskirai“, – paaiškino ji. Vadinasi, kiekvienas gyventojas notarine tvarka patvirtinta sutartimi gali išsinuomoti arba nusipirkti dalį daugiabučiam namui priklausančio sklypo. R. Daračius teigė, jog jų 1 kv. m butų naudingo ploto išeina šiek tiek daugiau kaip 1 kv. m žemės sklypo, tačiau kelias šiam biurokratiniam reikalavimui įgyvendinti ilgas ir painus.

„Biurokratinis aparatas sunkiai įveikiamas. Kai kuriems darbams reikalingi specialistai, – prisipažįsta bendrijos pirmininkas. – Konkursui organizuoti ir techninei priežiūrai vykdyti samdome bendrovę „Etna“.

Valdininkai nežino naujo įsakymo

Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus valdininkai „Bangos“ korespondentei patvirtina, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadą pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus galima išduoti tik planavimo organizatoriui pateikus sklypo, kuriame yra statinys, nuosavybės dokumentus. Tai, pasak skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, taikoma ir daugiabučio renovacijos atveju. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinio vadovas Eugenijus Šimonis „Bangos“ korespondentei paaiškino, jog ši problema kyla ne tik Klaipėdos rajone ir pasiūlo susipažinti su aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 13 d. įsakymu „Dėl statybos techninio reglamento „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ papildymo“. Jame nurodyta, jog žemės dokumentų išduodant sąvadą nereikalaujama, „kai numatoma rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti daugiabutį namą, kuriam nėra priskirtas žemės sklypas ir neįforminti žemės naudojimo dokumentai – jei nekeičiamas namo užimamas žemės plotas (išskyrus įėjimo laiptelius, nuovažas, liftus ar keltuvus), aukštis ir tūris ar pagrindinė naudojimo paskirtis.“

„Žemės sklypo dokumentų nereikia, besirengiantieji renovuoti daugiabučius namus gali ateiti sąvadų“, – susipažinusi su „Bangos“ korespondentės pateikta prieš metus aplinkos ministro įsakymu priimta pataisa, patikina sąvadus išduodanti Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistė Nijolė Šilevienė. Šį neapsižiūrėjimą specialistė teisina itin dideliu darbo krūviu, nežmoniškomis skyriaus darbuotojų darbo sąlygomis ir rajone tik prasidedančia daugiabučių renovacija.

P.S. Kai straipsnis buvo parengtas spaudai, „Bangos“ korespondentei paskambinęs R. Daračius papasakojo, jog nuėjęs į rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių buvo siuntinėjamas iš vieno kabineto į kitą ir tik per gerą pusdienį įrodinėjimų valdininkai įsitikino, jog daugiabučiam namui renovuoti, nekeičiant jo išorės konstrukcijų ir sklypo dydžio, žemės sklypo nuosavybės dokumentai nereikalingi.

Jadvyga SURPLIENĖ