Aktualija

Nedarbui sušvelninti – viešieji darbai


Buvusi stabili darbo rinka susvyravo praėjusių metų pabaigoje, pasirodžius pirmiesiems ekonominės krizės požymiams. Darbdaviai pradėjo mažinti gamybos apimtis, atleidžia darbuotojus, parduoda savo biurus. Per metus nedarbas rajone išaugo 1,3 proc. Daugiausia užregistruota nekvalifikuotų bedarbių. Šiais metais padėtis darbo rinkoje negerės. Planuojama pagal viešųjų darbų programą įdarbinti 135 žmones.


Skuba pas darbdavį


Pasak Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio, pernai darbo rinka buvo stabili, išskyrus lapkritį ir gruodį.


Gruodžio pirmąją savaitę užregistruota 519 darbo ieškančių žmonių, o pirmąją sausio savaitę – 666, iš kurių 125 Klaipėdos rajono gyventojai. „Šiuo metu trijose savivaldybėse (Klaipėdos miesto, rajono ir Neringos) yra apie 400 laisvų darbo vietų, o darbo ieškančiųjų sausio 1 d. vien rajone – 1363. Direktorius akcentavo, jog iš 400 net 150 skirta užsieniečiams: laivų statybos pramonėje reikalingi aukštos kvalifikacijos darbininkai, kurių mūsų šalyje nėra.


Šiuo metu į laisvą darbo vietą pretenduoja 15 asmenų, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – vidutiniškai pusantro. Pasak A. Adomaičio, dabar žymiai didesnė motyvacija dirbti. Anksčiau reikėdavę šnekinti, kad eitų į siūlomą darbo vietą, o šiuo metu darbdavys tuoj pat sulaukia būrio pretendentų.


Direktoriaus teigimu, pernai rajone buvo tik vienas grupinis atleidimas – Gargždų plytų gamykloje


atleista 12 darbuotojų. Bankrotų nepasitaikė. „Tačiau įmonėse mažinama darbuotojų. Darbdavys dažniausiai siūlo iš darbo išeiti šalių susitarimu arba savo noru. Taigi dauguma atleista šalių susitarimu“, – kalbėjo A. Adomaitis.


Pasak jo, didžiausioje uostamiesčio įmonėje „Yazaki“, kurios filialai buvo įsteigti rajonuose, įdarbinami ir vežami atokių kaimų žmonės, praėjusią savaitę iš 3800 darbuotojų buvo likę apie 800.


Profesinis orientavimas grįžta


Paskutinėmis savaitėmis darbo biržoje daugiausia užregistruojama darbo netekusių virėjų, siuvėjų, nekvalifikuotų darbininkų, statybininko profesiją turinčių darbininkų, apskaitininkų, buhalterių. Daugėja bedarbių vyrų: jų apie 40 proc.


Darbo ieško ir aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai: įvairių profilių inžinieriai, statybininkai, pradinių klasių, fizinės kultūros, dailės mokytojai ir kt.


Beje, A. Adomaitis pastebėjo, jog darbo ieškantys pensininkai registruojasi senjorų banke, o jaunimas – talentų banke. „Galima registruotis internetu, o po 5 dienų atvykus į darbo biržą, susitvarkyti dokumentus, susitarti dėl kito susitikimo“, – kalbėjo jis.


A. Adomaitis pasakojo, kad darbo biržos jaunimo darbo centro specialistai važiuoja į mokyklas teikti informaciją apie paklausias profesijas, galimybes mokytis. „Mūsų specialistus kviečia mokyklų vadovai ir ten vyksta profesinio orientavimo dienos“, – kalbėjo direktorius.


Kaime padėtis sunkėja


Sudėtingiausia padėtis – kaimo seniūnijose. „Kiekvieną mėnesį visose seniūnijose vyksta išvažiuojamosios darbo biržos dienos. Mūsų specialistai informuoja, registruoja, konsultuoja kaimo žmones apie darbo biržos paslaugas, galimybes persikvalifikuoti. Tačiau neretai ateina paliegę, neturintys sveikatos ir motyvacijos dirbti žmonės, kurie pirmiausia teiraujasi, kiek gaus pašalpų“, – kalbėjo A. Adomaitis.


Beje, kiekvienoje seniūnijoje yra darbo biržos stendai, kuriuose nuolat atnaujinama informacija apie darbo biržos paslaugas, pokyčius, naujienas. Tačiau darbo birža naujų darbo vietų nesteigia. A. Adomaičio teigimu, padėtį bus stengiamasi palengvinti įdarbinant pagal viešųjų darbų programą. Pernai šiuos darbus dirbo 204 žmonės – buvo skirta 172 tūkst.800 litų. Pasak direktoriaus, seniūnijose įdarbinti žmonės tvarkė joms priklausančias teritorijas, gyvenvietes, parkus, lankytinas ir saugotinas vietas, neveikiančias kapinaites. Be to, šienavo ir grėbė žaliuosius plotus, prižiūrėjo želdinius, gatves, šaligatvius ir kt. Gargždų ligoninėje įdarbinti asmenys padėjo gaminti maistą, tvarkė patalpas ir aplinką. Viešojoje įstaigoje „Gargždų futbolas“ tvarkė 4 ha sporto aikštyną. „Vaivorykštės“ gimnazijoje moksleiviai atliko smulkius remonto darbus: ruošė patalpas remontui, dažė, glaistė, klijavo tapetus ir kt.


Daugėja norinčiųjų persikvalifikuoti bedarbių, tačiau šalyje dar nenupirktos mokymo programos.


Pasak A. Adomaičio, darbo rinka atspindi šalies ekonominę padėtį, kuri nėra lengva.


Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių