Akcija

Atlyginimai vokeliuose – žala darbuotojams

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos paskelbė vienodą visoje Lietuvoje pasitikėjimo telefoną 1882 ir paragino gyventojus informuoti mokesčių inspekciją apie vokeliuose mokamus atlyginimus. Pasak VMI spaudos tarnybos, akcija, kuri prasidėjo birželio pradžioje, jau davė pirmuosius rezultatus.

Vienas telefonas

Iki šiol kiekvienos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija skelbė savo pasitikėjimo telefonus. Dabar vienu trumpuoju numeriu 1882 Lietuvos gyventojai visą parą ir savaitgaliais gali skambinti bei pranešti apie vokeliuose mokamus atlyginimus ir kitus mokesčių įstatymų pažeidimus. Tikimasi, jog trumpąjį numerį bus lengviau įsiminti, be to, juo bus galima skambinti bet kada ir iš bet kur. Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Modesto Kaseliausko, sprendimą paskelbti vieną pasitikėjimo telefoną paskatino padidėjęs gyventojų aktyvumas ir kilęs nepakantumas „vokeliams“

„Galiu užtikrinti, kad gyventojų pateikta informacija VMI bus apsaugota ir išlaikytas skambinusiojo anonimiškumas bei konfidencialumas. Darbuotojai, su kuriais už darbą atsiskaitoma pažeidžiant įstatymus, gali nesibaiminti, kad suteikus informaciją jų darbdaviai sužinos skambinusiojo pavardę ar pareigas. Ėmėmės visų priemonių, kad gauta informacija nenutekėtų“, – pranešime spaudai skelbiamas VMI viršininko M. Kaseliausko pažadas.

Per vėlai susigriebia

Į „Bangos“ redakciją suplaukia dešimtys įvairiausių skundų, kuriuos tiriant paaiškėja, kokios skaudžios pasekmės laukia vokeliuose neblogą priemoką prie oficialiai skaičiuojamo minimalaus atlyginimo gaunančių darbuotojų. Jaunos gargždiškės vyras žuvo avarijoje, moteris liko su dviem mažamečiais vaikais. Nors, pasak našlės, vyras kiekvieną mėnesį parnešdavo į namus ne mažiau kaip 2000 Lt, ruošiant dokumentus pašalpai vaikams netekus maitintojo gauti paaiškėjo, kad vyras oficialiai gaudavo tik minimalią algą.

Į „Bangos“ redakciją užėjęs koją susilaužęs statybininkas už du ligos mėnesius piktinosi gavęs tik apie 700 Lt nedarbingumo pašalpą. „Dalį algos gaunu kontoroje, kitą – buhalterė atskirai sumoka, kartais vienas kuris pas ją į namus nuvažiuoja ir visiems pinigus vokeliuose paima“, – apmaudavo vyras, tačiau atsisakė bendradarbiauti su redakcija, teigdamas, jog darbovietės nežada keisti. Išliejo ašarų upelį ir vėl pas tuos pačius darbdavius išėjo puse etato apiforminta ir visą dieną sunkiai dirbanti moteris, tik susirgusi supratusi, kokią žalą sau daranti. Atseit moterims dar nelengva darbą susirasti.

Šie gyvenimiški pavyzdžiai tarsi atsiliepia į entuziastingą Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų nuomonę, kad žmonės tapo sąmoningesni ir nebetyli.

Atlyginimai gali augti

Klaipėdos apskrities VMI ėmėsi stebėti įmones, kuriose deklaruojama didelė apyvarta, o vidutinis darbuotojų užmokestis mažas. Pranešime spaudai informuojama, jog įmonių, kurių apyvarta siekia iki 10 mln. Lt, o vidutinis darbuotojų užmokestis be atskaitymų nesiekia 1000 Lt, vadovai buvo kviečiami į Klaipėdos apskrities VMI pokalbiams. Šios priemonės rezultatas – dauguma vadovų numatė pakelti darbuotojų atlyginimus nuo 1,3 iki 2,2 karto. „Nuolatinė įtarimą keliančių įmonių kontrolė realiai padeda sumažinti nelegalų darbą ir atlyginimų mokėjimą „vokeliuose“, o Klaipėdos apskrities VMI ir toliau skirs didelį dėmesį šių problemų prevencijai“, – patikina Klaipėdos apskrities VMI viršininkas Audrius Morkūnas.

VMI specialistai stebės, kaip įmonių vadovai vykdo pažadus didinti darbuotojų atlyginimus, atliks įmonių veiklos rodiklių bei darbo užmokesčio kitimo analizę, imsis kitų kontrolės veiksmų.

VMI konkrečių įmonių, su kurių vadovais kalbėta, neskelbia. Pasak Klaipėdos VMI atstovės spaudai Karolinos Jonaitienės, tokios informacijos inspekcija negali viešinti.

Jadvyga SURPLIENĖ