Aistros lošti kaina – pavojinga saviapgaulė

Jeigu ne nevaldoma aistra lošti kazino, klaipėdietis Julius (vardas pakeistas) šiandien, ko gero, jau būtų sėkmingai savo verslą plėtojantis vyras. Arba toliau tęstų šokėjo karjerą, kurią nutraukė patekęs į azartinių lošimų pinkles. Iš jų jaunam vyrui ištrūkti pavyko tik Lošimų priežiūros tarnybai pateikus prašymą neleisti lošti.

Svajonės prieš kazino nublanko

Julių azartiniai lošimai įtraukė netikėtai. Baigęs vidurinę mokyklą, jis iš Telšių persikraustė gyventi į uostamiestį. Čia įstojo į Klaipėdos universitetą, choreografijos studijas. „Nuo vaikystės svajojau tapti profesionaliu šokėju. Dar pradinėse klasėse pradėjau lankyti šokių būrelius, būdamas 7-erių rankose laikiau pirmąjį savo aukso medalį, iškovotą tarptautinėse varžybose. Tą akimirką sau prisiekiau: užaugęs varžysiuos aukščiausio lygio konkursuose. Troškau save realizuoti šokio pasaulyje, o vėliau – net įkvėpti jaunuosius šokėjus: dėstyti universitete“, – nostalgiškai prisiminė pašnekovas.

Vaikinas kryptingai siekė savo svajonės: ne tik lankė studijas, tačiau aktyviai įsiliejo į keletą šokių kolektyvų „Siekti karjeros reikėjo pinigų. Kiekviena išvyka, kostiumas, konkursų dalyvio mokesčiai kainavo šimtus eurų. Turtingų tėvų neturėjau, tad už viską mokėti reikėjo pačiam. Iš pradžių įsidarbinau kavinėje, tačiau šokėjo ambicijoms tobulėti aukščiausio lygio tarptautiniuose kongresuose atlyginimo nepakako. Nusprendžiau išbandyti save versle: įsteigiau įmonę, pradėjau prekiauti automobilių dalimis. Iš pradžių sekėsi puikiai, tačiau po metų sutartį nutraukė pagrindinis užsakovas, tad bankrutavome. Neturėjau pinigų net susimokėti nuomai už butą. Nevilties apimtas pravėriau kazino duris“, – lemtingo gyvenimo posūkio užuomazgas dėstė Julius. Jis pasakojo, kad pirmą kartą „pastatė“ 10 Eur, laimėjo – 1000 Eur. Vėl lošti Julius atėjo jau kitą dieną. Laimėjus kazino jį įtraukė žaibiškai, o lošimas tapo svaigia apgaule. Nebeegzistavo laikas, nebeliko svajonių, vaikinas nutraukė choreografijos studijas.

Skolos siekė tūkstančius

Penkerius metus Juliaus visas gyvenimas sukosi tik apie kazino. Jis atvirai kalbėjo, kad kiekvieną dieną užmigdavo ir atsibusdavo su mintimis, kaip išlošti. Jaunuolis kasdien suko galvą, iš kur pasiskolinti kuo didesnę sumą, kurią galėtų „pastatyti“ lošimo namuose. „Kurdavau istorijas. Draugams, šeimai sakydavau, kad sugedo mašina, mane apvogė. Vėliau suokiau, kad reikia mokėti už studijas. Esu net pamelavęs, kad sukėliau eismo įvykį ir turiu padengti 3000 eurų padarytą žalą. Greitai prasidėjo skolinimasis iš greitųjų kreditų bendrovių. Galiausiai pasirašinėdavau skolos vekselius vos pažįstamiems žmonėms. Buvo net minčių apie savižudybę. Aistra lošti nusinešė gyvenimo prasmę ir džiaugsmą“, – skausmingas patirtis prisiminė pašnekovas.

Išgelbėjo prašymas nebelošti

Nuo 2017 metų gegužės 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimui, asmenys gali pateikti prašymą neleisti lošti ir dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Būtent šios permainos ir lėmė, kad Julius išbrido iš lošimų liūno. „Prašymą maldavo pasirašyti mirties patale gulinti mama. Tai buvo paskutinis jos noras. Po laidotuvių iškart kreipiausi į Lošimų priežiūros tarnybą. Neslėpsiu, pateikęs prašymą, mažiausiai 50 kartų bandžiau patekti į lošimų namus ir lošti. Tačiau, laimei, nepavyko“, – priimto sprendimo pasekmes vardijo pašnekovas. Jis džiaugėsi, kad pagaliau jo gyvenimas pamažu stojasi į vėžes. Jaunas vyras įsidarbino pardavimų vadybininku vienoje uostamiesčio įmonių ir tyliai svajoja vėl suktis ant parketo.

Šaknys – psichikos sutrikimai

Kaip „Bangai“ aiškino Lošimų priežiūros tarnybos Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistai bei psichologai Tatjana Veromej ir Oleg Mackevič, priklausomybė nuo azartinių lošimų – tai psichikos sutrikimas. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošti net ir tuo metu, kai supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. „Nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis. Jis lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų. Jie lošia būdami liūdni, linksmi ar prislėgti. Lošimas yra viena klastingiausių žmogaus ydų, kadangi lengvų pinigų iliuzija ir neatsakingas lošimas gali greitai privesti prie finansinio žlugimo“, – dėstė specialistai ir pabrėžė, kad azartinio žaidimo rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų įgūdžių, sugebėjimų žaisti ir laimėti žaidimą. Lošimų priežiūros specialistų teigimu, probleminis lošėjas gali lošti tiek dažnai, tiek retai. „Jei asmens lošimas kelia psichologinių, finansinių, emocinių, socialinių ir kitų problemų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, vadinasi, asmuo turi problemų dėl lošimų. Tačiau „padengdami“ lošiančiojo asmens skolas, artimieji atima iš jo galimybę jausti atsakomybę už savo veiksmus, spręsti problemas savarankiškai, kas dažniausiai veda prie situacijos pasikartojimo“, – pastebėjo psichologė T. Veromej.

Pastūmėja net kompiuteriniai žaidimai

Psichologai akcentavo, kad labai svarbu suprasti, kad nėra vienos priežasties ar vieno faktoriaus, lemiančio, ar asmuo taps priklausomas nuo lošimų ar ne. Tai gali būti lengvų pinigų siekis, noras patirti pakilimus ir nuosmukius lošimo metu, adrenalino vaikymasis, bėgimas nuo vienatvės, būdas stresui įveikti, socialinio statuso siekimas. „Papildomai prie faktorių, lemiančių priklausomybę, galima priskirti lošimų prieinamumą, įsitraukimą į lošimus jauname amžiuje, pratinimasis prie lošimų žaidžiant kompiuterinius žaidimus, anksčiau turėta priklausomybė alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms ir pan.“, – pridūrė Lošimų tarnybos priežiūros specialistai T. Veromej ir O. Mackevič.

Pasak specialistų, probleminį lošėją galima atpažinti, jei asmuo bando atlošti praloštus pinigus; nuslepia lošimą meluodamas ir jam skolinasi pinigų; tam, kad gautų pinigų, pasiryžta vagystei, turto prievartavimui arba sukčiavimui; po lošimo jaučiasi įsitempęs, sutrikęs, piktas, sutrinka dėmesys, koncentracija.


  • Nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki 2018 metų kovo 23 d. Lošimų priežiūros tarnyba gavo ir užregistravo 3 505 asmenų prašymus nebeleisti lošti. Per mėnesį vidutiniškai įregistruojami 326 prašymai, per dieną – 11 prašymų. Iš jų – 95 % vyrų; 5 % moterų. 85 % prašymus pateikusių asmenų – 18–40 metų amžiaus žmonės.
  • 2017 metais lošimų organizatoriai už žetonų, bilietų, kortelių pardavimą sulaukė 931 116 875 Eur pajamų. Loterijų apyvarta siekė 91 664 183 Eur. Iš viso Lietuvoje yra 4 494 lošimo įrenginių ir lažybų punktų.
  • Lošimų priežiūros tarnyba ragina būti atsakingus, dėmesingus ir neabejingus savo ir kitų gyvenimams. „Kreipkitės pagalbos ir žinokite, kad pagalbos paieška nėra silpnumo ženklas. Jeigu manote, kad norėtumėte liautis lošę, tačiau nežinote, nuo ko pradėti, skambinkite į Lošimų priežiūros tarnybą telefonais: (8 5) 23 36 241 arba 8 609 66676“, – ragino psichologai. Vertingos informacijos nuo lošimų priklausomybės kenčiantiems lošėjams bei jų artimiesiems pateikta informacinis tinklalapyje www.nebenoriu-losti.lt.

Aistė NOREIKAITĖ

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Vasaros vajai

Kaip bėga jūsų vasara? Manau, kad labai…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas