A. Boso medaliuose – poetai ir rašytojai

Gargžduose gyvenantis skulptorius Algirdas Bosas Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekos galerijoje pristato net 65 darbų parodą „Poetai ir rašytojai medaliuose“. Su ja susipažinti bus galima iki gegužės 31 d.

Medaliuose autorius, skaidydamas ir derindamas vaizdinius, linijų ritmą ir skulptūros reljefą, jungdamas daiktų, peizažo, portreto, rašytinio teksto elementus, komponuoja poetiškai keliaprasmį siužetą. Įdomu tai, kad parodoje eksponuojamas net koronaviruso pandemijai skirtas medalis.

Medaliuose atsispindi tai, kas buvo brangu praeityje ir svarbu šiandien. Parodoje eksponuojami net 65 darbai!

Daug spalvingų asmenybių

Medalį A. Bosas suvokia tradiciškai: apvalus, būtinai išlietas iš bronzos. Tik keletas medalių sukurti galvanizacijos technika, patinuoti, pasidabruoti. Averse visuomet komponuojamas asociatyvus asmenybės įvaizdis, reverse – su herojaus gyvenimu ir veikla susijęs motyvas. Autorius „Bangai“ pasakojo, kad labai daug jo darbų yra istorine tematika, tačiau lygiagrečiai visada buvo rutuliojama ir kultūros veikėjų, poetų, kurių jau nebėra, tema.

Skulptoriaus A. Boso kūryba įvairialypė, jis lieja ir kaldina medalius, plaketes, monetas, drožia ir kala skulptūras, memorialines lentas, dekoratyvinius pano ir kita.Dalies skulptoriaus įamžintų asmenybių vardai praeityje sąmoningai ar nesąmoningai pamiršti, tad siekiama įprasminti jų indėlį Lietuvos kultūrai. Taip po 1976 m. pirmojo apsilankymo Dzintarių kūrybos namuose medalininkų stovykloje atsirado „mažieji paminklai“ autoriui patrauklioms, spalvingoms, kūrybingoms asmenybėms – Lietuvos kultūros šviesuoliams (Martynui Mažvydui, 1976; Baliui Buračui, 1983; Mikui Petrauskui, 1983; kalbininkui Juozui Balčikoniui, 1987; literatūrologui Jurgiui Lebedžiui, 1987; poetams ir rašytojams Vytautui Mačerniui, 1981; Antanui Vienažindžiui, 1983; Jurgiui Baltrušaičiui, 1984; Jonui Aisčiui, Mariui Katiliškiui, Vincui Kudirkai, Antanui Vaičiulaičiui – visi 1987, ir kt.).

Ieško aukso grūdo

Anot A. Boso, šio pobūdžio medalių kolekcija pildėsi po truputį nuo 1976-ųjų metų. Pavyzdžiui, medalis poetui, rašytojui, žurnalistui Kaziui Binkiui sukurtas praėjus šimtmečiui nuo jo vykdytos veiklos, daugelis jį prisimena kaip avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorių ir vadovą, žurnalo „Keturi vėjai“ kūrėją. „Kai kuriu medalį vienam ar kitam kultūros veikėjui, susipažįstu su jo biografija, daug skaitau. Tai padeda asmenybę išvysti kitoje šviesoje. Kartais kūrybinius sprendimus padiktuoja net tam tikros frazės. Pavyzdžiui, K. Binkiui buvo skirta tokia citata: „Binki Kazeli, krūtine muškis, tave suvalgys šitos dainuškos“. Su keturvėjininkais susijusi citata: „Gerai, kad Adomą iš rojaus išjojo, gyventi perdien nusibostų mums rojuj“. Toks sakinys man iškart padiktavo mintį medalio antrajai pusei. Visada ieškau biografijoje aukso grūdo, netikėtos minties, kuri atspindi tuometį laikmetį, autoriaus pasaulėžiūrą“, – pasakojo skulptorius A. Bosas. Anot jo, sukūrus medalį K. Binkiui, būtų nepadoru užmiršti Juozą Petrėną – K. Binkio bendražygį, „Keturių vėjų“ redaktorių.

Medalis skulptoriui tapo aktyvaus santykio su pasauliu teigimo forma – tarsi apmąstymų dienoraštis, kuriame pažymima tai, kas buvo brangu praeityje ir svarbu šiandien. „Medaliai gana klasikiniai, nes tai palikimas ateičiai, turintys išliekamąją vertę darbai“, – kalbėjo A. Bosas.

Pandemija neprislėgė

Gargždiškis atvirai sako, kad net koronaviruso pandemija nesutrukdė atsiduoti kūrybai. Vos tik praėjusiais metais buvo paskelbtas pirmasis karantinas, A. Bosas pradėjo kurti medalį… koronaviruso pandemijai! „Vienas „kovido“ medalis – jau Lenkijos bienalėje, o čia tiesiog pakartojau, kad būtų parodinis variantas, kad pas mane liktų dar vienas egzempliorius“, – sakė skulptorius.

Jis pasakojo, kad per karantiną jį brangi žmona taip saugojo, kad net į parduotuvę neleido – niekur. „Iš kitos pusės labai gerai, galiu skirti visą dėmesį kūrybai, grįžtu papietauti – ir vėl prie darbų. Daugiausia laiko praleidžiu vienas su savimi, labai džiaugiuosi, kad mano pomėgis yra mano darbas, tad pandemija manęs neslegia. Aišku, pasiilgsti kolegų, nepasimatome, tačiau susiskambiname. Dabar jau varžtai po truputį atleidžiami, manau, iki vasaros tikrai visi atsigausime“, – neabejoja optimizmo nestokojantis skulptorius A. Bosas.

Agnė ADOMAITĖ

„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių